SRIS

Žvirblinė pelėda
Pildyti stebėjimo anketą

Žvirblinė pelėda

(lot. Glaucidium paserinum)

  • Karalystė: Gyvūnai (lot. Animalia)
  • Tipas: Paukščiai (lot. Aves)
  • Klasė: Pelėdiniai (lot. Strigiformes)
  • Sąrašas: Berno konvencija - II, Prekybos reglamentas - A, Saugomų rūšių LRK - 3(R), Paukščių direktyva - I, CITES konvencija - II

IUCN įvertinimas

LC


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Mažiausia pelėdų rūšis Lietuvoje. Viršutinės kūno dalies ir sparnų plunksnos pilkai rudos spalvos, baltai taškuotos, o apatinės kūno dalies ir sparnų plunksnos balsvos spalvos su išilginėmis, tamsiomis juostelėmis. Monogamė. Perėti pradeda paprastai pirmaisiais gyvenimo metais, gyvenimo trukmė – apie šešerius–septynerius metus. Žvirblinės pelėdos veisimosi vietose laikosi ištisus metus. Porų formavimas prasideda rudens pabaigoje, paskui tęsiasi žiemos pabaigoje. Veisimosi sezono pradžia nėra pastovi ir priklauso nuo gamtinių sąlygų. Dažniausiai Lietuvoje prasideda kovo mėn. Tipiškos buveinės yra dideli mišriųjų, spygliuočių miškų masyvai, tačiau gali įsikurti ir nedideliuose, izoliuotuose miškuose. Dažniausiai peri didžiojo genio ir tripirščio genio iškaltuose uoksuose. Deda tris–aštuonis kiaušinius kas dvi dienas, perėjimas trunka apie 28 dienas. Peri patelė, tuo metu ją maitina patinas. Jaunikliai uoksuose auga 30–34 dienas. Jaunikliams palikus lizdus, juos dar tris–keturias savaites maitina suaugę paukščiai. Pagrindinis grobis – smulkūs miško paukščiai, graužikai. Žiemą gali laikytis ir atvirose vietose, netoli žmonių gyvenamųjų vietų.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje žvirblinės palėdos populiaciją sudaro ne mažiau kaip 900 porų. Reikšmingas populiacijos didėjimas vyko nuo 2000-tųjų, o pastaraisiais metais atliekant monitoringą būdingose buveinėse didelių gausos pokyčių neregistruota.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausia grėsmė yra miškų kirtimai pelėdų veisimosi metu.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Eurazijoje. Arealas nuo Norvegijos vakaruose tęsiasi rytų kryptimi per centrinę Rusijos dalį iki Ochotsko ir Japonijos jūrų. Šiaurėje arealas siekia Jenisiejaus vidurupį, pietuose – Kazachijos ir Mongolijos šiaurines dalis. Pietvakariuose arealas nėra ištisinis, rūšis aptinkama Bulgarijoje, šiaurinėje Italijos dalyje, pietrytiniame Prancūzijos pakraštyje. Lietuvoje šiuo metu aptinkama visoje teritorijoje, tačiau dažniausiai stebima šiaurinėje, rytinėje ir pietinėje šalies dalyse esančiuose dideliuose miškų masyvuose ir izoliuotuose didesniuose miškuose.

Summary

The Eurasian Pygmy Owl is a widespread species in Lithuania with an estimated population of at least 900 pairs. Inhabits a wide range of forest habitats, but typically breeds in large coniferous and mixed forest tracks. The population has markedly increased in numbers and distribution since the 2000s, but during recent years no changes in numbers have been registered in typical habitats.

Informacijos šaltiniai

Grašytė, 2012.