Žvilgančioji riestūnė

IUCN įvertinimas

VU A2c

Biologija ir ekologija

Gelsvai žalia blizganti samana. Stiebas – iki 15 cm ilgio, plunksniškai šakotas, jo viršūnė ir šakučių galai pjatuviškai riesti. Pagal šiuos požymius žvilgančioji riestūnė panaši į kitą žemapelkėse aptinkamą samaną – tarpinę vingursamanę (Scorpidium cossonii). Nuo jos atskiriama pagal stambią stiebo viršūnę ir raukšlėtus lapus.
Auga žemapelkėse ir tarpinėse pelkėse. Labai dažna geležies junginių turtingose šaltiniuotose žemapelkėse, tačiau rečiau aptinkama kalcio turtingose augavietėse. Šiai samanai palankios sąlygos pelkėse, kuriose gana aukštas ir pastovus vandens lygis.

Populiacijos gausumas

Žvilgančiosios riestūnės populiacijos pietinėje ir rytinėje Lietuvos dalyse, kur daugiausia ekologinį šios rūšies optimumą atitinkančių buveinių, vietomis gausios ir gyvybingos. Nemaža dalis radaviečių yra sunaikintos praėjusio amžiaus antrojoje pusėje sausinant pelkes.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės žvilgančiosios riestūnės populiacijoms yra buveinių hidrologinio režimo pokyčiai. Nukritus vandens lygiui, buveinės užauga krūmais ir nendrėmis, o pati žvilgančioji riestūnė dažniausiai yra išstumiama sausesnėse augavietėse sparčiai įsikuriančių kitų rūšių samanų. Ji sunkiai išgyvena po susikaupusiomis nendrių nuokritomis. Pelkėse pradėjus vystytis kiminų dangai, ilgainiui žvilgančioji riestūnė yra nustelbiama. Šios samanos gali žūti, kai jos apsemiamos vandeniu, todėl labai kenkia bebrų veikla. Tokie pavojai prognozuojami daugiau nei trečdalyje rūšies radaviečių.

Paplitimas

Rūšis paplitusi šalto ir vidutinio klimato srityse tiek šiaurės, tiek pietų pusrutuliuose. Lietuvoje dauguma žvilgančiosios riestūnės radaviečių yra rytinėje ir pietinėje šalies dalyse. Labai retai arba visai neaptinkama centrinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyse.

Summary

This species is mainly distributed in eastern and southern parts of Lithuania, in the middle and northern parts of the country it is rare. Despite the destruction of some of the populations in the 1960s and 1970s, existing populations are quite abundant and of good quality. Current threats include both anthropogenic activity, especially the excavation of ponds in the habitats of the species or neighbouring areas, and natural causes (beaver activities).

Galerija

Informacijos šaltiniai

Minkevičius, 1935, 1955; Pipinys, 1961; Jukonienė, 1994; Andriušaitytė, Jukonienė, 2000; Jukonienė, 2003a; Jukonienė, 2003b.