Žalsvoji gijabudė

IUCN įvertinimas

EN D1

Biologija ir ekologija

Grybas mažas, kepurėlė – 1,5–3 (4) cm skersmens, augimo pradžioje varpelio formos, vėliau iškila, paplokščia ar net centre įdubusi, paviršius gelsvai žalsvas, alyviškai žalias, gali būti citriniškai geltonas ar rausvai rudas, bet dažniausiai geltonai žalias, higrofaninis, centre tamsesnis. Lakšteliai blyškiai geltoni, blyškiai rožiniai, rausvai rožiniai, kartais pilkai žali, rausvo atspalvio. Tarp normalių įsiterpę trys–septyni puslakšteliai (lakšteliukai). Lakšteliai priaugę prie koto ar kiek nuaugę kotu žemyn. Kotas geltonai žalias, į apačią labiau žalios spalvos, pačioje apačioje balsvas, vienodo storumo, tuščiaviduris, lygus, blizgantis, paspaudus pažaliuoja, pamelsvėja, 3–6 (8) cm aukščio, 0,2–0,4 cm pločio. Minkštimas žalsvas, geltonai žalias, perpjovus, paspaudus mėlynuoja. Aštroko kvapo ir neypatingo arba nemalonaus skonio. Kalcifilas. Kalkingų ir neturtingų maisto medžiagų dirvožemių indikatorius. Humuso saprotrofas. Auga pavieniui ar nedidelėmis grupėmis netręšiamose ekstensyviai naudojamose ganyklose, pievose, retmiškiuose, parkuose, pakelėse.
Nuo panašiose augavietėse augančios žalsvosios guotenės (Hygrocybe psittacina) skiriasi tuo, kad guotenės vaisiakūniai nors ir taip pat žalsvi, slidūs, lipnūs, tačiau neturi nemalonaus kvapo ir kotas yra tokios pat spalvos kaip ir kepurėlė.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje žalsvosios gijabudės populiacija yra nedidelė. Tinkamų grybams augti vietų yra ir kituose šalies regionuose, todėl augaviečių gali būti šiek tiek daugiau ir populiacija kiek didesnė. Grybų derėjimas stebimas labai nereguliariai, su didelėmis pertraukomis tarp stebėjimų, dera negausiai. Pasitaiko pavienių metų, kai grybai dera gausiau nei įprastai.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę grybų populiacijai kelia tai, kad nustojus ganyti ar šienauti pievose ar retmiškiuose, kur auga šie grybai, augavietėms kyla grėsmė užželti mišku, taip pat intensyviai naudojant ir tręšiant arba dėl vykstančio natūralaus eutrofikacijos proceso jos tampa netinkamos grybams augti.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje.
Lietuvoje nedažna. Žinoma vienuolika radaviečių, daugiausia pietinėje ir rytinėje, iš dalies šiaurinėje Lietuvos dalyse.

Summary

Known to be found in eleven localities, this species is not common. It is a soil saprotroph and grows predominantly in unfertilized and extensively managed nutrient-poor (rich in base and low in nitrogen) meadows, pastures, parks, sparse forests and waysides on lime rich soil. It is an indicator species for calcareous and nutrient-poor soils. The main threats are the intensification or cessation of grassland management and the eutrophication of sites (e.g. due to nitrogen deposition from air pollution).

Galerija

Informacijos šaltiniai

Urbonas, 1999.