SRIS

Giedrius Švitra Nuotraukos autorius: Giedrius Švitra
Pildyti stebėjimo anketą

Žalsvasis melsvys

(lot. Glaucopsyche alexis)

  • Karalystė: Gyvūnai (lot. Animalia)
  • Tipas: Vabzdžiai (lot. Insecta)
  • Klasė: Drugiai (lot. Lepidoptera)
  • Sąrašas: Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 3(R)

IUCN įvertinimas

EN B1ab(iii)+2ab(iii)


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Patinų viršutinė pusė mėlynos spalvos, o patelių tamsiai rudos. Priekinių sparnų apatinėje pusėje yra baltai apvestų didelių juodų taškų eilė. Drugių aptinkama kseroterminėse atvirose buveinėse: apleistuose karjeruose, pušynų pakraščiuose ir aikštelėse, viržynuose, sauspievėse, išsidėsčiusiose palei upes (Merkį, Nemuną). Drugiai skraido nuo gegužės mėn. pabaigos iki liepos vidurio, dažnai tupia ant žiedinių augalų. Vikšrai žalsvi su tamsiai raudonomis nugarinėmis linijomis ir žalsvais dryžiais. Liepos–rugpjūčio mėn. vikšrai minta pupinių šeimos augalais (kulkšnėmis, vikiais, raženiais, liucernomis, barkūnais). Jie išskiria saldžias išskyras, kurios privilioja skruzdėles, ir taip vikšrai užsitikrina apsaugą. Žiemoja lėliukės.

Populiacijos gausumas

Žalsvojo melsvio gausumas netirtas. Populiacijos negausios ir fragmentiškos, individai pasiskirstę didelėse erdvėse, nors tinkamose buveinėse gali būti stebima dešimtys individų. Populiacijos nestabilios dėl greitos buveinių augalijos kaitos.

Grėsmės ir apsauga

Žalsvojo melsvio populiacijos nyksta dėl pastaruosius kelis dešimtmečius besitęsiančio tradicinio ūkininkavimo nykimo – pievų buveinėse nustojama ganyti ir šienauti, ypač Dzūkijoje, todėl atviros buveinės užauga sumedėjusia augalija. Kita grėsmė – atvirų nederlingų buveinių transformacija į miškų buveines. Norint apsaugoti šios drugių rūšies populiacijas, reikia išlaikyti atviras buveines: ekstensyviai ganyti gyvulius, periodiškai šalinti krūmus ir medžius sauspievėse, neužsodinti radaviečių mišku. Rekomenduotinas degradavusių sauspievių buveinių atkūrimas.

Paplitimas

Eurazijos rūšis, paplitusi nuo Pietų Ispanijos iki Pietų Skandinavijos, siekia Centrinę Aziją, Šiaurės Afriką; arealas tęsiasi iki Kinijos.
Rūšies paplitimas Lietuvoje ribotas: populiacijos aptinkamos tik Pietų ir Rytų Lietuvoje.

Summary

A species with a limited distribution in Lithuania, occupying very dry meadows mostly in southern and eastern parts of the country. The populations are small, fragmented and decreasing due to natural processes occurring in open habitats (overgrowth with bushes and trees).

Informacijos šaltiniai

Kazlauskas, 1984; Ivinskis, 2004; Ivinskis, Augustauskas, 2004.