SRIS

Žalioji rupūžė
Pildyti stebėjimo anketą

Žalioji rupūžė

(lot. Bufotes viridis)

  • Karalystė: Gyvūnai (lot. Animalia)
  • Tipas: Varliagyviai (lot. Amphibia)
  • Klasė: Beuodegiai varliagyviai (lot. Anura)
  • Sąrašas: Buveinių direktyva - IV, Berno konvencija - II, Saugomų rūšių LRK - 4(I)

IUCN įvertinimas

VU A3c; C2a(i)


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Beuodegis varliagyvis, kūno ilgis – iki 75 mm, patelės stambesnės už patinus. Oda rauplėta, viršutinė kūno pusė šviesiai pilka su ryškiomis, tamsiai žaliomis, kartais susiliejančiomis dėmėmis. Pilvas balkšvas su smulkiomis tamsesnėmis dėmelėmis. Žalioji rupūžė yra prisitaikiusi gyventi antropogeninėje aplinkoje, dažnai aptinkama gyvenvietėse, parkuose, daržuose. Daugelyje vietų kultūriniame kraštovaizdyje šie varliagyviai yra dažnesni nei natūralioje gamtoje. Mėgstamos sausumos buveinės – gerai įšylančios, sausos, atviros ar pusiau atviros teritorijos su negausia žoline augalija, dykvietės. Vasaros metu nutolsta nuo nerštaviečių. Žaliosios rupūžės aktyvios sutemose, tada medžioja įvairius bestuburius gyvūnus. Dieną praleidžia urveliuose, tarp akmenų, po pamatais ir panašiose slėptuvėse. Neršto metu balandžio pabaigoje–birželio mėn. patinai skleidžia melodingus garsus, patinų kurkimas primena vabzdžio kurklio balsą. Neršti renkasi į gerai įšylančius, negilius, nedidelius stovinčio vandens telkinius su negausia vandens augalija. Patelės išneršia 2000–10 000 kiaušinių 2–4 m ilgio ir 4–6 mm pločio kaspino formos porcijomis. Į žiemovietes traukia rugsėjo–spalio mėn. Žiemoja sausumoje, giliuose urveliuose, po akmenimis, pastatų pamatais, rūsiuose.

Populiacijos gausumas

Apie populiacijos gausumą trūksta duomenų, daugelyje žinomų vietų žaliųjų rupūžių mažėja.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės yra nerštaviečių trūkumas, jų kaita, tarša, žuvų įveisimas nerštavietėse, biocidų naudojimas, sausumos buveinių sukcesija – užaugimas aukšta žole, krūmokšniais, izoliacija, migracijos kelių izoliavimas, miestų plėtra, gyvenviečių ir ūkininkavimo pobūdžio kaita.

Paplitimas

Rūšis paplitusi visoje Europoje, nuo Ispanijos iki Uralo, Kazachijos; neaptinkama Britų salose, Airijoje, Šveicarijoje, Belgijoje, Olandijoje; Skandinavijoje aptinkama tik Danijoje ir Švedijoje. Lietuva yra šiaurinėje aeralo dalyje. Lietuvoje paplitimas nepakankamai ištirtas: pasitaiko visoje teritorijoje, daugiau radaviečių yra žinoma Pietų, Rytų, Vidurio Lietuvoje.

Summary

Although widely distributed across Lithuania, this species occurs only in small numbers or not at all in several districts. Breeding in small, shallow, sunlit pools the species prefers dry habitats that are well-heated, open or semi-exposed and inhabits cultured landscapes such as parks, fields and villages.

Informacijos šaltiniai

Balčiauskas ir kt., 1999.