Žalioji meleta

IUCN įvertinimas

VU A2c

Biologija ir ekologija

Sėslus paukštis, šiek tiek didesnis už varnėną. Žalioji meleta atpažįstama pagal ryškiai žalsvą spalvą ir raudoną viršugalvį. Peri uoksuose, kuriuos žaliosios meletos pačios išsikala puvinio pažeistuose medžiuose ar stuobriuose. Maitinasi beveik vien tik miško rudosiomis skruzdėlėmis.
Žalioji meleta dažniausiai aptinkama lapuočių ir mišriuosiuose miško sklypuose palei aikštes, pievas ir upelius. Mėgsta paupių želdinius. Pasirenka pusiau atviras ir atviras vietas su augančiais pavieniais medžiais. Vengia vienamžių tankių pušynų ir eglynų, tačiau retkarčiais aptinkama šių medžių išretėjusiuose želdiniuose. Maitinasi daugiausia ant žemės skruzdėlėmis. Tai nulemia sausų ir greitai įšildomų dirvožemių pasirinkimą. Taip pat maisto ieško medžių kamienų ir, ypač stambesnių šakų, paviršiuje. Dažnai maitinasi skraidydama išilgai miško pakraščio.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje kasmet peri 500–800 porų. Tirtuose pušynuose apskaičiuotas vidutinis gausumas yra atitinkamai 0,11 poros/100 ha.
Vertingiausios vietos populiacijos aptinkamos pušynų kraštovaizdžiuose, mozaikiniuose su upeliais ir pievomis miško masyvuose.

Grėsmės ir apsauga

Grėsmę kelia stovinčios didelių matmenų negyvos medienos šalinimas, lapuočių ir mišriųjų medynų kirtimai ir miško masyvo fragmentacija šiai rūšiai gyventi tinkamose vietose. Skruzdėlynų globa, ypač miško ūkinės veiklos metu, yra svarbi šiai rūšiai.

Paplitimas

Europoje rūšis aptinkama nuo Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos per Pietų Skandinaviją šiaurėje ir Graikiją, Juodosios jūros pietines pakrantes, Kaukazą pietuose iki Sankt Peterburgo, Vologdos, Kazanės, Samaros sričių Rusijoje, rytuose.
Lietuvoje aptinkama rytinėje ir pietrytinėje šalies dalyse.

Summary

A sedentary species that occurs in eastern and southern parts of Lithuania in open deciduous forests in extensive pine-dominated landscapes. The population is 500–800 pairs in Lithuania and the mean density is 0.11 pair/100 ha of pine-dominated forest landscape. The main threats to this species are the lack of standing deadwood for excavating nesting holes and reductions in the number of ant nests.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Jusys, Karalius, Raudonikis, 2012, 2017; Nacionalinė ataskaita dėl ES Paukščių direktyvos įgyvendinimo, 2013.