(lot. Aeshna viridis)
Vidutinio dydžio laumžirgis su būdingais šviesiai žaliais, beveik be tamsaus rašto, krūtinės šonais. Patino pilvelis su žydromis, patelės – su žaliomis dėmėmis. Poruojasi anksti ryte, dieną patelė deda kiaušinius į alijošinio aštrio, retai švendrų ar šiurpių pusiau panirusius lapus. Kiaušiniai žiemoja, pavasarį iš jų išsirita lervos, kurios laikosi ant aštrio lapų, maitinasi vandens bestuburiais, o paaugusios – taip pat žuvų mailiumi ir buožgalviais. Lervos vystosi dvejus arba trejus metus. Suaugėliai išsirita birželio viduryje ir skraido iki rugsėjo mėn. Jie minta įvairiais smulkiais ore pagaunamais vabzdžiais.
Rūšiai būdingas prieraišumas specifinėms buveinėms – jos lervos vystosi tik negiliuose, nerūgščiuose, santykinai švariuose stovinčio vandens telkiniuose su alijošinio aštrio sąžalynais – senvagėse, pelkėjančiuose ežeruose ar užaugančiuose kanaluose. Suaugėliai retai nuklysta nuo vandens telkinių, kuriuose veisiasi.
Suaugėlių paprastai aptinkama pavieniui, tačiau prie veistis tinkamų vandens telkinių jų gali būti gausu: Nemuno deltoje buvo stebima vienu metu iki trisdešimt skraidančių individų. Tinkamų vandens telkinių krantuose ritimosi metu išnarų tankumas gali siekti 5 vnt./m².
Pagrindinė grėsmė yra tinkamų buveinių pokyčiai ir jų kokybę bloginantys veiksniai: rūšiai veistis tinkamų vandens telkinių eutrofizacija dėl perteklinio aplinkinių laukų tręšimo, pesticidų naudojimas, įžuvinimas, augalijos šalinimas ar patvenkimas, vandens telkinius pritaikant rekreacijai. Rūšies apsaugai būtina nekeisti rūšiai veistis tinkamų vandens telkinių su alijošinio aštrio sąžalynais buveinių, netoli veisimosi vietų vengti žemės ūkio intensyvinimo, fosforo ir azoto trąšų bei pesticidų naudojimo.
Rūšis paplitusi Vakarų Palearktikos taigos ir lapuočių miškų juostoje, nuo Olandijos vakaruose iki Altajaus kalnų rytuose, nuo Suomijos šiaurėje iki Vengrijos ir Kroatijos pietuose.
Lietuvoje aptinkama visoje šalies teritorijoje tinkamose buveinėse.
The Green Hawker is distributed throughout Lithuania. In suitable breeding habitats, it may be relatively common - the observed density of exuvia may be 1–4 / m². The main threats facing the species are changes to breeding habitats, including eutrophication and acidification of water bodies and the adaptation of them for recreation.
Stanionytė, 1988, 1993; Gliwa, Švitra, 2016; Gliwa ir kt., 2019.