SRIS

Mindaugas Rasimavičius Nuotraukos autorius: Mindaugas Rasimavičius
Pildyti stebėjimo anketą

Virgininis varpenis

(lot. Botrychium virginianum)

  • Karalystė: Augalai (lot. Plantae)
  • Tipas: Šertvūnai (lot. Polypodiophyta)
  • Klasė: Driežlielainiai (lot. Ophioglossopsida)
  • Sąrašas: Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 1(E), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Grėsmingos būklės (EN)

IUCN įvertinimas

EN B2b(iii,v)c(iv)


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Daugiametis, vasaržalis, sporinis augalas. Geofitas. Augalas – 15–40 cm aukščio. Sterilios lapo dalies (trofoforo) lakštas pavienis, jaunas gali būti šiek tiek plaukuotas. Trofoforo lakštas su koteliu atsišakoja ties augalo viduriu arba šiek tiek žemiau, plačiai trikampis, du–tris kartus plunksniškai šakotas. Apatinė pinulių pora didžiausia. Fertili lapo dalis (sporofitas) šluotelės pavidalo su ilgu koteliu, du–tris kartus plunksniškai šakotas. Dauginasi sporomis, kurios susidaro rutuliškose sporangėse. Sporifikuoja birželio–rugpjūčio mėn.
Vidutiniškai ūksmingų ar vidutiniškai šviesių buveinių augalas. Auga labai skurdžiuose maisto medžiagų, rūgščiuose ar vidutiniškai rūgščiuose ir vidutiniškai drėgnuose dirvožemiuose. Lietuvoje įsikuria beržynuose, mišriuosiuose ir lapuočių miškuose, pasitaiko eglynų pakraščiuose, miškų aikštelėse, upelių ar melioracijos griovių šlaituose.

Populiacijos gausumas

Populiacijos itin negausios ir nedidelės. Dažniausiai aptinkama pavienių sporifikuojančių arba sterilių individų. Kartais sudaro grupeles iki dešimt individų, ir tik retai individų skaičius populiacijose viršija 50.

Grėsmės ir apsauga

Daugeliui populiacijų gresia išnykimas dėl augaviečių apaugimo krūmais. Gali nykti dėl miškų kirtimo ar augaviečių sausinimo.

Paplitimas

Cirkumpoliarinė ir žemyninė rūšis. Paplitusi Šiaurės Rytų Europoje, Alpėse, Karpatuose, Vakarų Sibire, Himalajuose, Mandžiūrijoje, Japonijoje, Šiaurės Amerikoje.
Lietuvoje labai reta. Dažniausiai aptinkama Baltijos aukštumose, taip pat Vidurio Lietuvos žemumos prieigose.

Summary

This is a very rare moonwort species. It commonly grows in coniferous and small-leaved forests, as well as along roadsides, banks of streams and irrigation canals. The populations are very small and sparse. Many populations are threatened by overgrowth of shrubs.

Informacijos šaltiniai

Grigaitė, Lapelė, 1993; Lazdauskaitė, Patalauskaitė, 1994; Šablevičius, 1994; Obelevičius, Stukonis, 1995; Obelevičius, Maskoliūnas, 1996; Obelevičius, 1998.