(lot. Eupithecia thalictrata)
Smulkus rusvai pilkas drugys, kurio sparnai išmarginti neaiškiu banguotų skersinių linijų raštu. Atstumas tarp išskleistų sparnų kraštų – 16–20 mm. Lytinis dimorfizmas neryškus. Miškastepių drugys, Lietuvoje dažniausiai aptinkamas stepinėse upių slėnių pievose, apaugusiose pavieniais medžiais ar krūmais. Suaugėliai skraido nuo gegužės antrosios pusės iki liepos vidurio. Drugiai aktyvūs naktį, skrenda į šviesą, dieną slepiasi tarp augalų ar kitur šešėlyje. Patelės kiaušinėlius deda ant vingirių. Vikšrai žali, sunkiai pastebimi, minta vingirių žiedais ir lapais. Lėliukėmis virsta kokone dirvos paklotėje. Žiemoja lėliukės.
Pastarąjį dešimtmetį aptikta keliolika naujų radaviečių. Tinkamose buveinėse nereta rūšis, per naktį į šviesą atskrenda kelios dešimtys drugių.
Didžiausią grėsmę kelia drugio buveinių savaiminis užaugimas krūmais ir medžiais ar užsodinimas, nenaudojamų pievų suarimas, pavasarinis žolės deginimas, pesticidų naudojimas. Rūšies apsaugai drugio buveinėse būtina išlaikyti atvirų ir medžiais apaugusių plotų santykį, ekstensyviai ganyti ar šienauti. Patartina šienauti atskirus pievų plotus kas antri metai.
Rūšis paplitusi Vakarų ir Centrinėje Europoje, Estijoje, europinėje Rusijos dalyje, Šiaurės Kazachijos, Altajuje, Pietų Sibire, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, Japonijoje.
Lietuvoje aptinkama Jonavos, Jurbarko, Kauno, Raseinių, Širvintų, Ukmergės ir Vilniaus r.
This species is found in central, eastern, south-eastern and south-western Lithuania. Populations are isolated, but the species is not rare in dry steppe grasslands with single trees or shrubs in river valleys. Populations are decreasing mostly due to the rapid destruction and natural plant succession occurring in open habitats. Care should be taken to preserve dry steppe grasslands, to avoid afforestation and to prevent shrub overgrowth. Extensive mowing and grazing of habitats is needed.