Vingialapė pažulnė

IUCN įvertinimas

VU B1ab(iii)+2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Žalioji samana. Stiebas – iki 15 cm ilgio, šliaužiantis arba kylantis, plokščiai lapuotas, kartu su lapais būna apie 5 mm pločio. Lapai stambūs, iki 3 mm ilgio, trumpai nusmailėję, skersai banguoti. Kartais banguotais lapais būna dantytoji pažulnutė (Plagiothecium denticulatum), tačiau jos stiebai su lapais siauresni, o lapai trumpesni nei vingialapės pažulnės. Auga balkšvai ar gelsvai žaliais patiesalais. Dvinamė samana. Sporogonus dažniau išaugina drėgno klimato sąlygomis. Auga ant rūgščių substratų. Dažniausiai įsikuria eglynuose ir pelkiniuose pušynuose ant miško paklotės.

Populiacijos gausumas

Populiacijos nevienodo gausumo. Pati gausiausia aptikta Kuršių nerijoje, eglyne, tarpkopėje. Keletas radaviečių žinoma Platelių apyl., tačiau čia vingialapė pažulnė nėra gausi, auga nuo 0,01 iki 2 m² ploteliais šlapiuose ar vidutinio drėgnumo eglynuose ir pušynuose. Karšuvos girioje augo negausiai, tačiau vienoje iš augaviečių stebėta net 16 m² plote.

Grėsmės ir apsauga

Miškuose, kuriuose vykdoma ūkinė veikla, populiacijos gali nukentėti įvairių darbų metu pažeidžiant miško paklotę. Netiesiogiai jos gali nukentėti nuo veiksnių (miško kirtimo, hidrologinio režimo keitimo), turinčių įtakos augavietės mikroklimato pokyčiams.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje ir Azijoje, dažnesnė jūrinio klimato regionuose.
Lietuvoje aptinkama vakarinėje dalyje. Rasta Kuršių nerijoje, Plungės, Šilalės ir Tauragės r.

Summary

Several populations are known in the western part of Lithuania, the most abundant of which are on the Curonian Spit and at Viešvilė.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Jukonienė, 1995; Jukonienė, 2003a; Jukonienė, Uselienė, Uselis, 2013.