SRIS

Josef Hlasek Nuotraukos autorius: Josef Hlasek
Pildyti stebėjimo anketą

Vienagumbis medauninkas

(lot. Herminium monorchis)

  • Karalystė: Augalai (lot. Plantae)
  • Tipas: Žiediniai augalai (lot. Magnoliophyta)
  • Klasė: Lelijainiai (lot. Liliopsida)
  • Sąrašas: CITES konvencija - II, Prekybos reglamentas - B, LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 1(E), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Kritiškai grėsmingos būklės (CR)

IUCN įvertinimas

CR A2c


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Vienagumbis medauninkas yra nedidelė, 10–15 cm aukščio daugiametė žolė. Turi du–tris ovalius arba lancetiškus, už stiebą trumpesnius lapus. Augalas sunkiai pastebimas dėl būdingų smulkių žalsvų žiedų. Lietuvoje žydi gegužės–liepos mėn. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu – po žydėjimo išaugina vieną–keturis plonus šakniastiebius, kurių galuose suformuoja naujus mažus šakniagumbius, iš kurių vėliau išauga kitas augalas.
Vienagumbis medauninkas dažniausiai auga drėgnose žemažolėse pievose, kurios susiformuoja ant karbonatingo dirvožemio, nors gali augti ir neutralios reakcijos dirvožemiuose.

Populiacijos gausumas

Tarpukario Lietuvoje augalas buvo renkamas tarptautiniams herbariumų mainams, todėl populiacijos turėjo būti pakankamai gausios. Iki praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio buvo žinoma iki dešimt skirtingų populiacijų. Po poros dešimtmečių jos buvo patikrintos, bet augalų nesurasta, todėl buvo manoma, kad ši rūšis Lietuvoje išnyko. Ir tik 2000 m. Šventosios upės sl. terasoje ties Upninkais buvo surasta nauja, iki tol nežinoma, negausi populiacija, kurią sudarė aštuoni generatyviniai individai.
Deja, per paskutinįjį dešimtmetį naujų duomenų apie vienagumbio medauninko populiacijas neatsirado – nėra naujų radaviečių, nežinoma paskutinės populiacijos būklė.

Grėsmės ir apsauga

Drastiško vienagumbio medauninko radaviečių ir buveinių sumažėjimo praėjusio šimtmečio antrojoje pusėje priežastys – intensyvus drėgnų žemių sausinimas, natūralių žolynų kultūrinimas ir suarimas, miško įveisimas, ypač upių slėnių terasose ir šlaituose. Tikėtina, kad populiacijos galėtų atsikurti pradėjus tvarkyti senųjų populiacijų buveines ir palaikant natūralią pievų dinamiką. Buveinėms išlaikyti geriausiai tiktų vidutinio intensyvumo arba ekstensyvus ganymas, kuris neleistų suvešėti krūmams ir ekspansyviems žoliniams augalams.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Eurazijoje. Europoje aptinkama vakarinėje ir centrinėje dalyse, nerandama šiauriniuose ir pietiniuose Viduržemio jūros regionuose. Azijoje paplitimas nusitęsia vidutine klimato juosta, aptinkama Sibire, Kinijoje, Mongolijoje ir Japonijoje. Pietinėse paplitimo dalyse vienagumbis medauninkas auga kalnuose iki 2400 m virš jūros lygio.
Lietuvoje ypač retai aptinkama rūšis, dauguma radaviečių buvo žinomos Šventosios, Ventos ir Nemuno upių sl.

Summary

This is a very rarely found species in Lithuania, occurring mostly in the Šventoji, Venta and Nemunas river valleys. Lithuanian botanists had presumed that this species was extinct in Lithuania, but two decades ago the species was found in the Sventoji river valley near Upninkai. The current status of the population is unknown, but one can predict the population is decreasing in comparison to the population status in the 1980s.

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas, Ryla, 2006,