Vidutinis dančiasnapis

IUCN įvertinimas

RE

Biologija ir ekologija

Santykinai didelė nardanti antis su ilgu, laibu, dantytu snapu. Nuo didžiojo dančiasnapio patinas skiriasi baltu kaklo žiedu, atskiriančiu rudą krūtinę nuo juodos galvos, ir dvigubu plonų, retų plunksnų kuodu, o patelė – šviesiai ruda galva, nesudarančia aiškios ribos su šviesesne gerkle ir kaklu, ir mažesniu kuoduku. Pajūriu pavasarį traukia kovą–gegužės pradžioje, o rudenį – rugsėjį–spalį. Duomenų apie veisimosi fenologiją ir buveinių pasirinkimo ypatumus Lietuvoje nepakanka. Arealo žemyninėje dalyje renkasi skaidrius, žuvingus miškingų regionų vandenis: oligotrofinius ežerus, upes, sraunius upelius, o pajūryje –seklumų supamas salas ir ramias seklias įlankas. Lizdų aptinkama tik ant žemės, netoli vandens. Jie slepiami po medžių savartomis, žemai nusvirusiomis šakomis, plyšiuose tarp akmenų, medžių pašaknėse susidariusiose ertmėse, augalijos priedangoje. Peri vėlai, palyginti su kitais antiniais paukščiais. Dėtyje – septyni–dvylika kiaušinių. Inkubacija trunka 28–30 dienas. Patinas perinčią patelę netrukus palieka. Jaunikliai pradeda skraidyti po 60–65 dienų. Minta daugiausia smulkiomis žuvimis, rečiau – varliagyviais ir vandens bestuburiais.

Populiacijos gausumas

Nuo 2013 m. nėra patvirtintų perėjimo atvejų, tačiau veisimosi metu vidutinysis dančiasnapis stebėtas Samavo, Platelių ežeruose. Nors perinti populiacija įvertinta 0–3 poromis, paskutinįjį dešimtmetį nežinoma veisimosi atvejų, todėl rūšis šalyje laikoma išnykusia. Kadangi pavienių porų galėjo būti ir neaptikta, ateityje statusas gali pasikeisti. Paplitimo ir gausos pokyčiai šalyje nestebimi, nes rūšies veisimosi atvejai ir ankstesniais metais buvo labai reti ir nereguliarūs. Neretai stebimas (ypač pavasarį) migracijos metu pajūryje.

Grėsmės ir apsauga

Apsaugos priemones itin retai rūšiai sunku numatyti.

Paplitimas

Holarktinė rūšis. Vakarų Palearktikoje arealas apima Islandiją, Airiją, dalį Didžiosios Britanijos, Fenoskandiją, Estiją ir Šiaurės Rusiją. Jo pietinė riba siekia Vokietijos, Lenkijos pakrantes, Baltarusijos šiaurę ir Lietuvą. Azijoje padengia visą Sibirą, Šiaurės Kazachiją ir Mandžiūriją. Lietuvoje veisimosi laikotarpiu ankstesniais metais vidutinysis dančiasnapis buvo aptinkamas epizodiškai, dažniausiai Aukštaitijos ežeringoje dalyje – Molėtų, Zarasų r.

Summary

Very rare during the breeding season: there are no confirmed breeding records in the last two decades and only three records in total during the breeding season since 2013. However, the breeding population is estimated at 0-3 breeding pairs, based on the assumption that single pairs may have been overlooked. Rather common on passages along the sea coast, in particular in spring. Gill-nets remain a major threat to migratory birds.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Logminas, 1990; Jusys, Karalius, Raudonikis, 2017.