Vėlyvasis šikšnys

IUCN įvertinimas

LC

Biologija ir ekologija

Stambus šikšnosparnis santykinai didelėmis ausimis, siauru ir smailiu ausies oželiu. Dilbio ilgis – iki 57 mm, sparnų tarpugalis – iki 370 mm. Kailiuko plaukai ilgi, pilkšvai rudos spalvos, pilvas gelsvai rudas. Nosis, ausys ir sparno plėvės tamsiai rudos arba juodos. Jaunikliai tamsesni už suaugėlius. Gegužės gale patelės susiburia į veisimosi kolonijas. Dažniausiai veda vieną jauniklį. Šešių savaičių amžiaus jaunikliai pradeda skraidyti. Poruojasi rudenį.
Maitinasi stambesniais vabalais, naktiniais drugiais, dvisparniais vabzdžiais. Skraido lėtai. Vasarą dažniausiai laikosi pastatuose – po stogais, sienų ertmėse. Maitinasi netoli medžių parkuose, soduose, pamiškėse. Žiemoja pavieniui arba mažomis grupėmis šaltose ir sausose vietose – pastatuose, olose. Gana sėsli rūšis.

Populiacijos gausumas

1990–2000 m. Lietuvoje vėlyvasis šikšnys buvo aptinkamas neretai, žinomos 57 radavietės, 2007 m. buvo žinomos keturios, po 2007 m. – 110 radaviečių. Daugeliu atvejų tai buvo pavieniai individai, registruoti 2015–2016 m. ultragarso detektoriumi. Veisimosi kolonijos nežinomos. Žiemovietėse neaptinkamas, išskyrus vieną individą, rastą 2013–2014 m. žiemą Žagariškių forte.

Grėsmės ir apsauga

Rūšies areale didžiausia grėsmė yra maitinimosi buveinių mažėjimas. Lietuvoje grėsmę kelia vasaros slėptuvių skaičiaus mažėjimas dėl pastatų renovacijos. Rūšies apsaugai reikėtų išsaugoti pastatuose esančias ertmes.

Paplitimas

Nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno ir nuo Danijos iki Šiaurės Afrikos paplitusi palearktinė rūšis. Alpėse vėlyvasis šikšnys aptinkamas iki 1440 m aukštyje. Lietuvoje po 2000 m. rūšis nebeaptinkama pietinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyse, pajūryje, tačiau radaviečių žymiai padaugėjo centrinėje, vakarinėje ir pietvakarinėje Lietuvos dalyse.

Summary

A fairly large species of bat that roosts mainly in buildings and hunts near trees. Since the year 2000, the species has become scarce in southern and south-eastern parts of the country, with the main locations now being central, western and south-western Lithuania. The main threats are a deterioration of summer roosting sites in buildings, as well as a reduction of feeding habitats.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Balčiauskas ir kt., 1999; Hutson ir kt., 2008.