Velėninė versmenė

IUCN įvertinimas

CR B1ab(iii)+2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Žalios ar gelsvai žalios spalvos stačiosios samanos. Auga tankiomis vejomis. Stiebai ploni, 1–5 cm aukščio, apatinė jų dalis dažniausiai apaugusi rudais rizoidais. Lapai kiaušinišku pagrindu, iš kurio nusmailėja į lancetišką viršūnę, dantyti, neraukšlėti, nežymiai pjautuviškai lenkti, 0,6–1,7 mm ilgio. Gysla siaura, baigiasi prieš lapo viršūnę ar šiek tiek išsišauna. Ant samanos stiebo išsidėstę lapai nesudaro ryškių išilginių eilių, dėl to gerai matomas stiebas. Dvinamė samana. Sporogono kotelis ilgas, sporinė beveik rutuliška, perigono lapeliai labai dideli, smailėjantys. Sporos subręsta vasarą. Auga ant drėgnų substratų (dirvožemio, uolų) skalaujamų tekančio vandens, dažniausiai upeliuose, šalia šaltinių ar ežerų. Rečiau gali būti aptinkama grioviuose, pelkėse ar šlapiose pievose.

Populiacijos gausumas

1929 m. Marijampolės r. rasta populiacija negausi, matyt, todėl, kad buvo įsikūrusi nebūdingoje augavietėje – dobilų lauke. Dabartinė populiacijos būklė nežinoma, bet tikėtina, kad augavietė per daugiau nei 90 metų yra pakitusi arba sunaikinta. 1985 m. velėninė versmenė rasta ežero pakrantėje, Vilkaviškio r., tačiau populiacija iki šių dienų taip pat neišliko. 2017 m. negausiai rūšis aptikta prie Sudotos ežero (Švenčionių r.).

Grėsmės ir apsauga

Velėninei versmenei reikalingas drėgmės režimo palaikymas, dėl to viena iš didžiausių grėsmių yra vandens telkinių sausinimas, hidrografinio tinklo pertvarkymas, ūkinė veikla. Taip pat nyksta dėl vandens telkinių užaugimo ir konkurencijos su kitais augalais. Norint išsaugoti populiacijas, tikslinga atlikti populiacijų stebėseną ir taikyti veiksmingas gamtotvarkos priemones.

Paplitimas

Rūšies arealas apima Šiaurės, Vakarų ir Centrinę Europą, Šiaurės, Vakarų ir Centrinę Aziją, Šiaurės Ameriką ir Grenlandiją. Lietuvoje žinomos trys rūšies radavietės: dvi Pietvakarių Lietuvoje (Marijampolės r. ir Vilkaviškio r.) ir viena Rytų Lietuvoje (Švenčionių r.).

Summary

This species is rare and vulnerable in Lithuania. In the 20th century, the species was recorded in two localities in the south-western part of the country, but has become extinct in Vilkaviškis district and probably in Marijampolė district. Only one locality has been found in eastern Lithuania since 2000. Nature management measures are recommended for the protection of this species.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Minkevičius, 1935, 1955; Jukonienė, 2003a.