(lot. Triops cancriformis)
Gyvūnas iki 10 cm ilgio, galvakrūtinės skydas rudas, su tamsesnėmis stambiomis dėmėmis. Nesunkiai atskiriamas nuo panašiose buveinėse aptinkamo pavasarinio skydvėžio pagal lapo pavidalo išaugos neturėjimą pilvelio gale tarp dviejų siūliškų ataugų.
Lietuvoje vasarinis skydvėžis aptinkamas išdžiūstančiose balose ir kūdrose, rečiau negu pavasarinis skydvėžis. Dažniausiai randamas vasarą po gausių lietų susidariusiose balose. Optimali temperatūra – 15–25 oC. Tinkamoms buveinėms užsipildžius vandeniu, iš cistų išsirita nauplijai, kurie greitai auga, pereidami kelias vystymosi stadijas, ir palankiomis sąlygomis per dvi savaites skydvėžiai subręsta. Gyvena apie 90 parų.
Būdingas hermafroditizmas, populiacijoje gali būti ir patinų. Kiaušinius nešioja peryklinėje kameroje. Joje kiaušiniai vystosi iki embriono, kuris apdengiamas skaidriais dangalais, pereina į diapauzę ir virsta cista. Ant vandens telkinio dugno nukritusios cistos yra atsparios išdžiūvimui, aukštoms temperatūroms ir šalčiui, gyvybingos išlieka septynerius–devynerius metus.
Įvairiaėdis, minta visokiais smulkesniais už save objektais – detritu, dumbliais, makrobestuburiais, gali pulti žuvų mailių ir buožgalvius, galimas kanibalizmas.
Lietuvoje tinkamose buveinėse vasarinių skydvėžių gali būti labai gausu; stebimi ir pavieniai individai.
Pagrindinė grėsmė yra tinkamų buveinių nykimas dėl antropogeninių aplinkos pokyčių; neigiamą poveikį gali daryti paviršinių vandenų tarša. Rūšies apsaugai būtina saugoti tinkamas buveines, kai kuriais atvejais perspektyvus būtų buveinių atkūrimas ir rūšies reintrodukcija.
Rūšis plačiai paplitusi pasaulyje iki 65o platumos; žinoma Europoje, Šiaurės ir Pietų Afrikoje, Japonijoje, Pietų Azijoje. Lietuvoje randamas porūšis Triops cancriformis cancriformis paplitęs nuo Europos, Vakarų Rusijos ir Artimųjų Rytų iki Šiaurės Indijos ir Japonijos. Lietuvoje paplitimas nepakankamai ištirtas. Rūšis stebėta keliose radavietėse Pasvalio, Šakių ir Vilniaus r.
The sub-species occurring in Lithuania is distributed from Europe, western Russia and the Middle East to northern India and Japan. In Lithuania, a few populations have been observed in Šakiai, Vilnius and Pasvalys districts. The species inhabits ephemeral pools, ponds and ditches. In suitable habitats, it can occur in high abundance. The main threat facing the species is the anthropogenic alteration of habitats.
Autorius – Kęstutis Arbačiauskas