Vaistinis kietagrūdis

IUCN įvertinimas

NT B2

Biologija ir ekologija

Vaistinis kietagrūdis yra daugiametis, žolinis, 30–80 cm aukščio augalas, kurio lapai ir stiebas apaugę šiurkščiais plaukeliais, stiebas status, šakotas. Lapai paprasti, lancetiški, iki 10 cm ilgio ir 0,6–1,5 cm pločio su ryškiomis šoninėmis gyslomis. Žiedai išauga viršutinių lapų pažastyse ir sudaro ilgą žiedyną. Žiedų spalva gelsva arba gelsvai žalia, žydi gegužės–birželio mėn. Vaisius – lygus ir kietas, baltas ar melsvai pilkas riešutėlis.
Auga tiek atvirose buveinėse, tiek šviesiuose krūmynuose ar miškuose. Aptinkamas pievose, kirtavietėse su žoline augalija. Optimali buveinė – termofilinių miškų pakraščiai, Lietuvoje dažniausiai aptinkamas gerai įšildomų upių šlaitų miškų ar krūmynų pakraščiuose, neretai viršutinėje šlaitų dalyje, riboje tarp natūralios ir antropogeninės kilmės bendrijos. Prieraišus molio ar priemolio karbonatų turtingam dirvožemiui.

Populiacijos gausumas

Populiacijos negausios – nuo kelių iki keliasdešimties individų.

Grėsmės ir apsauga

Grėsmė kyla dėl augaviečių struktūros pasikeitimo – krūmų ardo išvešėjimo ir dėl to sumažėjančio apšviestumo žolių arde. Žalą populiacijoms daro ir herbicidų naudojimas aplink populiacijas esančiuose intensyvios žemdirbystės laukuose, nes vaistinis kietagrūdis dažnai auga pakraščiuose ir dalis pesticidų paveikia šias populiacijas. Siekiant išsaugoti populiacijas, reikėtų retinti krūmų ardą ir riboti cheminių medžiagų naudojimą žemės ūkio paskirties teritorijose, šalia kurių yra įsikūrusios vaistinio kietagrūdžio populiacijos.

Paplitimas

Vaistinis kietagrūdis yra eurosibirinė temperatinė rūšis, kurios arealas driekiasi Europoje bei šiaurvakarinėje ir centrinėje Azijos žemyno dalyse, augalas taip pat plačiai introdukuotas už savo natūralaus arealo ribų.
Lietuvoje vaistinis kietagrūdis retas, dažniausiai aptinkamas didžiųjų Lietuvos upių – Nemuno, Ventos, Minijos, Šventosios – gerai įšildomuose šlaituose.

Summary

This species is rare and grows on the thermophilic slopes of the valleys of the biggest Lithuanian rivers – the Nemunas, Venta, Minija and Šventoji. Populations are small, frequently being only a few individuals. The main threats facing the species are changes of habitats, especially the expansion of shrub layers, as well as the use of pesticides in surrounding territories, this negatively affecting populations on the margins of forests on the slopes.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Lazdauskaitė, 1961.