(lot. Gratiola officinalis)
Daugiametis, žolinis augalas šliaužiančiu šakniastiebiu, apaugusiu smulkiais žvyniškais lapeliais. Stiebas status arba kylantis, plikas, tuščiaviduris, viršutinėje dalyje keturbriaunis, lapuotas, išauga iki 40 cm aukščio. Lapai daugiausia trigysliai, abipus turi smulkias liaukutes, lancetiški, priešiniai, bekočiai, apkabinantys stiebą. Daugumos lapų kraštas pjūkliškas, tik prie pagrindo lygus, tačiau žemutiniai lapai gali būti ištisai lygiakraščiai. Žiedai gelsvi, šiek tiek įkirpta arba lygia viršutine lūpa ir triskiaute apatine. Vaisius – daugiasėklė dėžutė, atsidaranti keturiais vožtuvėliais, kurioje subręsta tiesios pailgos ar šiek tiek išsilenkusios sėklos. Žydi birželio-rugsėjo mėn.
Pagal ekologinius poreikius pusiau šviesomėgis, šilumamėgis augalas, augantis nuo drėgnų iki šlapių, nuo silpnai rūgščių iki silpnai šarminių dirvožemių, pakantus silpnai sūriai terpei. Auga drėgnuose upių slėnių ir senvagių pakrančių krūmynuose, pievose, dumblingame dirvožemyje. Vienintelė dabar žinoma augavietė – senvaginio ežero krantuose.
Ankstesnių stebėjimų duomenimis, vaistinė raitinytė augo keliose Merguvos ežero pakrantės vietose. Šiuo metu populiacija maža, aptinkama tik iki dešimt kerų. Individų skaičius pamečiui smarkiai keičiasi, nes augaviečių savybės yra priklausomos nuo telkinio vandens lygio svyravimų.
Pagrindinė grėsmė – per didelis augaviečių užpavėsinimas, apžėlimas krūmais ir medžiais. Norint išlaikyti populiaciją, reikia neleisti užželti krūmais ir medžiais.
Rūšis paplitusi Europos ir Vakarų Azijos temperatinėje ir meridionalinėje juostose, Šiaurės Amerikoje.
Lietuvoje labai reta. Pietvakarinėje dalyje buvo aptikta penkiose vietovėse (patvirtinta herbariumo pavyzdžiais), tačiau pastaruoju metu pakartotinai stebima tik Nemuno sl. ties Bitėnais.
This species is very rare in Lithuania: the only known population is in Pagėgiai district where it grows on an old river bed together with other species. The main threats are the overshading of habitat and bush and tree overgrowth.
Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1976.