SRIS

Jean Marc Moingeon Nuotraukos autorius: Jean Marc Moingeon
Pildyti stebėjimo anketą

Ūmėdinė guotė

(lot. Hygrophorus russula)

  • Karalystė: Grybai (lot. Fungi)
  • Tipas: Papėdgrybūnai (lot. Basidiomycota)
  • Klasė: Papėdgrybiai (lot. Basidiomycetes)
  • Sąrašas: Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (1992) - 3(R), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 3(R), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Grėsmingos būklės (EN)

IUCN įvertinimas

EN D1


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Grybas nedidelis, kepurėlė – 5–10 (15) cm skersmens, augimo pradžioje pusrutuliška, vėliau iškila ir galiausiai paplokščia. Paviršius gleivėtas, jaunos kepurėlės beveik baltas, vėliau rausvas, šviesiai rožinis, dar vėliau įvairių raudonų atspalvių, smulkiai žvynuotas, kraštai šviesesni, balsvi ar net gelsvi, plaušingi. Lakšteliai balti, vėliau gelsvi, su rausvomis dėmėmis, ar net raudoni, priaugę prie koto ar net truputį nuaugę kotu žemyn. Kotas balsvas, rožinio atspalvio, su rausvomis dėmėmis, viršuje baltai taškuotas, vienodo storumo, 6–12 cm aukščio, 1–2,5 cm pločio. Paspaudus parausta. Minkštimas baltas, rausvo atspalvio, perlaužus ar perpjovus parausta. Silpno miltų kvapo, malonaus skonio, nekarti. Termofilas. Kalcifilas. Auga lapuočių ir mišriuosiuose miškuose su ąžuolais ir lazdynais. Mėgsta sausą kalkingą dirvožemį. Tai yra viena iš indikatorinių Pietų Europos sausų kalkingų ąžuolynų rūšių. Simbiotrofas, susijęs su įvairiais ąžuolais, Lietuvoje – su paprastaisiais ąžuolais.
Nuo purpurinės guotės (Hygrophorus erubescens) skiriasi tamsesne kepurėle, malonaus, o ne kartaus skonio minkštimu ir augaviete: purpurinė guotė auga spygliuočių miškuose ir susijusi su spygliuočiais.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje ūmėdinės guotės populiacija nedidelė, tačiau grybams augti tinkamų vietų yra daugiau nei iki šiol stebėta. Grybų derėjimas stebimas ne nuolat ir nereguliariai, dera negausiai, ne kiekvienais metais. Kartais gali derėti ir kelerius metus iš eilės arba pasitaikyti metų, kai grybų dera gausiau nei įprastai.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę kelia senų medžių kirtimai ir kitokie miškininkystės darbai, oro tarša, dėl kurios, laikui bėgant, prastėja augaviečių kokybė.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, Šiaurės Amerikoje. Arealo viduje pasiskirsčiusi labai netolygiai, fragmentiškai. Dažnesnė pietinėje jo dalyje. Lietuvoje nedažna. Žinoma dvylika radaviečių vakarinėje, rytinėje ir pietinėje šalies dalyse.

Summary

This species is rare and is known to be found in twelve localities. It forms mycorrhiza with oaks and other hardwoods. It grows on dry calcareous soil in mature deciduous and mixed woods. The main threats are the cutting of old trees, other forestry activities, and a reduction in habitat quality due to air pollution.

Informacijos šaltiniai

Urbonas, 1997a.