Tyrulinė erika

IUCN įvertinimas

VU D2

Biologija ir ekologija

Daugiametis, iki 0,5 m aukščio, šviesomėgis, visžalis krūmokšnis. Šakelės apaugusios trumpais plaukeliais ir po keturis menturėse išsidėsčiusiais smulkiais pilkai žaliais lapeliais. Vienanamiai augalai, savidulkiai, žiedus gali apdulkinti smulkūs vabzdžiai, rečiau vėjas. Žydi birželio–rugpjūčio mėn. Šviesiai rausvi žiedai po keletą sutelkti į viršūninius skėčius, dažniausiai ilgųjų ūglių viršūnėse. Sėklos subręsta rugpjūtį–spalį. Dauginasi vegetatyviniu būdu ir sėklomis. Mėgsta atviras drėgnas arba pelkėtas augavietes. Kuršių nerijoje auga drėgnuose palvių pušynuose, įsikūrusiuose maisto medžiagų neturtinguose rūgščiuose smėlžemiuose. Aukštumalos pelkėje auga degradavusių ir aktyvių aukštapelkių buveinėse.

Populiacijos gausumas

Kuršių nerijos subpopuliacija trijose radavietėse gana gyvybinga (augalai kasmet žydi ir brandina sėklas), kitose dviejose būklė blogėja (auga pavieniai skurdūs vegetatyviniai augalai, nežydi). Aukštumalos aukštapelkėje vešlūs kompaktiški krūmokšniai arba jų grupės auga sausinimo (ir net gaisro) pažeistuose durpiniuose dirvožemiuose, pavienių skurdesnių individų aptikta aktyvių aukštapelkių buveinėse. Tikėtina, kad klimato kaita (švelnėjanti žiema, ilgesnis vegetacijos laikotarpis) gali turėti teigiamos reikšmės rūšies populiacijų gausumui.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausios grėsmės rūšiai yra Kuršių nerijoje – kvartalinių linijų suarimas, buveinių pokyčiai (medynų ir krūmų ardo susivėrimas, ištisinės samanų dangos susiformavimas), mindymas, gaisrų pavojus. Aukštumalos pelkėje didelių grėsmių nenumatoma (telmologinio draustinio gamtotvarkos plane numatytos ir jau įgyvendintos pagrindinės pelkių buveinių būklės gerinimo priemonės).

Paplitimas

Jūriniam klimatui prieraiši rūšis, natūraliai paplitusi Vakarų ir Šiaurės Europoje palei Atlanto vandenyno ir Šiaurės jūros pakrantes nuo Portugalijos iki Britų salų, Islandijos ir Norvegijos (65° šiaurės platumos), Baltijos jūros regione aptinkama Lenkijoje, žinomos pavienės radavietės Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje, Lietuvoje, Latvijoje ir Suomijoje.
Lietuvoje rūšis rasta tik Kuršių nerijoje (Pervalkos apyl.) ir Nemuno deltoje (Aukštumalos aukštapelkė, Šilutės r.).

Summary

This species occurs only in western Lithuania and prefers moist coastal pine forests on the nutrient-pour acidic soils of the Curonian Spit and degraded and active raised bog habitats in Aukštumala raised bog (Šilutė district). The main threats are shading due to overgrowth of habitats by woody vegetation and fire risk (especially on the Curonian Spit).

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1976; Čiuplys, 2001.