Tuščiaviduris rūtenis

IUCN įvertinimas

LC

Biologija ir ekologija

Daugiametis, iki 30 cm aukščio, žolinis augalas, turintis tuščiavidurį, asimetrišką stiebagumbį, kurio paviršiuje išaugusios šaknelės. Stiebas status, nešakotas, pamate be žvynelių. Lapai dukart arba triskart trilapiai. Žiedai su pažiedėmis, violetiškai rausvi ar gelsvai balti, 18–25 mm ilgio, susitelkę į stačią, gausiažiedę kekę. Pažiedės stambios, pailgos arba atvirkščiai kiaušiniškos, lygiakraštės. Vainiklapiai – keturi, laisvi, išoriniai su pentinu. Pentinas storas, gale užsilenkęs žemyn, vienodo ilgio su vainiklapiu. Vaisius – daugiasėklė dėžutė, atsidaranti dviem sąvaromis. Sėklos juodos, blizgančios, apie 2 mm dydžio, turi plėvinį, lygiakraštį sėklagūbrį.
Pavasarinis efemeroidas, pavasarį išaugantis iš tuščiavidurio stiebagumbio, kuriame buvo sukaupęs maisto medžiagas. Žydi balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, medžiams dar nesulapojus. Sėkloms subrendus, paprastai liepos mėn., antžeminė dalis nudžiūsta.
Įsikuria vidutiniškai drėgnuose ir drėgnuose, šarminės reakcijos, derlinguose, turtinguose perpuvusių nuokritų ir azoto dirvožemiuose. Unksminis. Tuščiaviduris rūtenis aptinkamas plačialapių miškuose, krūmuose, paprastai įsikūrusiuose upių slėniuose, raguvose. Miško medyne vyrauja paprastieji uosiai, imažalapės liepos, paprastieji klevai, paprastieji ąžuolai.

Populiacijos gausumas

Populiacijos įvairaus gausumo – nuo pavienių augalų iki įvairaus dydžio grupių, kai kur žydėjimo metu sudaro ištisinę dangą. Dažnai sudaro dideles vienarūšes grupes arba auga kartu su kitomis rūtenių rūšimis ir žydėjimo metu dažnai dominuoja žolinėje dangoje.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės yra ekologinių sąlygų pakeitimas dėl miškų kirtimo, augaviečių sunaikinimas miškų kirtimo metu išdraskant dirvožemį arba suariant po miškų kirtimo, paliekant neišvežtas šakų krūvas.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, išskyrus šiaurrytinę jos dalį, ir Pietvakarių Azijoje.
Lietuvoje yra ties šiaurrytiniu arealo pakraščiu. Randama didžiojoje šalies dalyje, tačiau nebuvo aptikta pietuose bei šiaurinėje ir šiaurrytinėje dalyse.

Summary

Lithuania is at the north-eastern border of the distribution range of the species. It occurs in many districts of Lithuania, but has not been found in the southern, northern or north-eastern parts of the country. Threats to the species include forest cutting, ploughing of clear cuts and leaving bunches of branches.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1961.