Trižiedis lipikas

IUCN įvertinimas

DD

Biologija ir ekologija

Daugiametis, laibus požeminius šakniastiebius išauginantis, 20–50 cm aukščio, žolinis augalas. Stiebas pagulęs arba gulsčias, keturbriaunis. Lapai elipsiški, stiebo apačioje ir viršuje menturiuose po keturis, vidurinėje dalyje – po šešis, 2–3 cm ilgio ir apie 1 cm pločio. Žiedai susitelkę pažastinėmis paprastomis arba dvigubomis skėtiškomis kekėmis, kiekvienoje iš jų po tris, kartais po du žiedus. Vainikėlis keturskiltis, baltas, iki 3 mm skersmens. Žydi birželio–rugpjūčio mėn. Vaisiai – beveik apvalūs, apie 2 mm skersmens riešutėliai. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu.
Trižiedžiai lipikai auga spygliuočių ir mišriuosiuose miškuose, drėgname arba vidutinio drėgnumo dirvožemyje. Pakenčia ūksmę, tačiau žydi tik gana retuose, brandžiuose miškuose su reta žolių ir vešlia samanų danga.

Populiacijos gausumas

Duomenų apie dabartinį populiacijos dydį ir būklę šalyje nėra. Anksčiau registruotose augavietėse užėmė mažus, paprastai maždaug 1 m2, kartais mažesnį plotą. Būtini tikslingi rūšies tyrimai, siekiant nustatyti paplitimą ir populiacijos būklę.

Grėsmės ir apsauga

Rūšies populiacijai didžiausią grėsmę kelia buveinių būklės blogėjimas dėl intensyvaus ūkinio miškų naudojimo, ypač plynųjų kirtimų, kirtaviečių apželdinimo monokultūromis. Svarbiausia apsaugos priemonė – išsaugoti ir palaikyti palankią spygliuočių ir mišriųjų miškų buveinių būklę. Būtina atlikti išsamius rūšies populiacijos tyrimus ir parengti apsaugos priemonių ir veiksmų planą.

Paplitimas

Rūšies arealas suskaidytas į kelias dalis, kurios apima Skandinaviją, Rytų ir Šiaurės Rytų Europą, Vidurio ir Pietų Sibirą bei šiaurines Šiaurės Amerikos sritis.
Lietuvoje labai reta rūšis, iki šiol užregistruota tik penkiose vietovėse Aukštaičių, Dzūkų, Sūduvos ir Žemaičių aukštumose bei Nemuno vidurupio plynaukštėje. Paskutinį kartą rūšis buvo aptikta 2002 m., Šiaulių r., Bubių apyl. Kitose vietovėse rūšis buvo aptikta XX a. pabaigoje.

Summary

A very rare species that has been recorded at five localities in eastern, southern and northern parts of Lithuania. It grows in mesic or wet spruce and mixed forests. With the last known record in 2002, the current state of populations in Lithuania is unknown. The main threats facing this species are changes to habitats due to intense forest usage. The main measure for the protection of this species should be the maintenance of favourable forest habitat conditions. Additionally, the current distribution and state of the population should be investigated.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Rašomavičius, 1994.