Tripirštis genys

IUCN įvertinimas

VU D1

Biologija ir ekologija

Sėslus, šiek tiek didesnis už varnėną paukštis. Vyrauja gan tamsios spalvos, apdare visiškai nėra raudonos spalvos. Turi tris pirštus. Peri uoksuose, kuriuos patys išsikala puvinio pažeistuose medžiuose ar stuobriuose. Maitinasi po žieve ar žievės paviršiuje spygliuočių medžiuose gyvenančiomis vabzdžių lervomis ir voragyviais.
Tripirštis genys dažniausiai pasirenka brandžius eglynus, rečiau apsigyvena minkštųjų lapuočių medynuose (drebulynuose ir beržynuose) bei pušynuose. Pasirenka miško kraštovaizdžius, kuriuose vyrauja natūralūs procesai – yra daug džiūstančių medžių, sausuolių ir vėjavartų. Taip pat aptinkamas drėgnose ar pelkėtose mišriųjų su eglėmis lapuočių ir, ypač juodalksnynų, vietose bei senose degavietėse (spygliuočių medynuose), jeigu ten yra likusių džiūstančių medžių. Vienamžiuose kultūriniuose medynuose neaptinkamas ar labai retas.

Populiacijos gausumas

Perinti tripirščio genio populiacija įvertinta 40–100 porų. Tirtuose medynuose apskaičiuotas vidutinis gausumas yra 0,22–0,3 poros/100 ha (atitinkamai pušynuose ir mišriuosiuose lapuočių miškuose), tačiau 90 proc. tyrimo plotų neaptiktas.
Lietuvoje didžiausios ir vertingiausios populiacijos yra Būdos-Pravieniškių miškuose, Rūdninkų girioje, Rokantiškių-Taurijos miškuose, Biržų girioje, Adutiškio-Guntauninkų ir Padauguvos miškuose.

Grėsmės ir apsauga

Grėsmę kelia senų medynų, ypač su senomis eglėmis, kirtimai ir fragmentacija, įvairių irimo stadijų ir būklės negyvos medienos trūkumas, senų medžių gaisravietėse šalinimas.
Siekiant išsaugoti šią rūšį, būtina dideliuose miško masyvuose išsaugoti bent 20 proc. gyventi tinkamų brandžių ir perbrendusių medynų, kuriuose saugoma stambi, ypač stovinti, negyva mediena (bendras jos kiekis > 15 m³/ha).

Paplitimas

Eurazijoje rūšis aptinkama nuo Skandinavijos, pietinės Baltijos vakaruose iki Ochotsko ir Japonijos jūros rytuose. Šiaurėje arealą riboja poliarinis ratas, o pietuose – Kazachijos ir Mongolijos stepės bei dykumos. Europoje izoliuotos populiacijos aptinkamos kalnuotuose Alpių regionuose. Aptinkama ir Šiaurės Amerikoje.
Lietuvoje aptinkama šiauriniuose, šiaurrytiniuose ir centriniuose rajonuose. Vakarų Lietuvos regione labai reta.

Summary

A sedentary species that occurs in extensive spruce-dominated forests mixed with softwood deciduous trees in north, central and eastern Lithuania, as well as less frequently in monocultural stands in western Lithuania. The population is 40–100 pairs in Lithuania with a mean density of 0.22–0.3 pair/100 ha. In 90% of studied areas however, the species was not found. Key threats include forest cutting, fragmentation of habitat, lack of deadwood and the cutting of dying trees in zones affected by fire.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Jusys, Karalius, Raudonikis, 2012, 2017; Nacionalinė ataskaita dėl ES Paukščių direktyvos įgyvendinimo, 2013.