Trilapė bligna

IUCN įvertinimas

EN B1ab(iii,v)+2ab(iii,v); C2a(i)

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 10–30 cm aukščio žolinis augalas, išauginantis plonus šakniastiebius. Stiebas status, laibas, negausiai šakotas. Lapai sudėtiniai. Apatiniai du kartus, viršutiniai – vieną kartą trilapiai, jų lapeliai atvirkščiai kiaušiniški, su triskiaute viršūne, kartais triskilčiai. Žiedai pavieniai arba po du–tris išaugę viršutinių lapų pažastyse, 4–6 mm skersmens. Apyžiedžio lapeliai balti. Žydi balandžio–gegužės mėn. Vaisius – apie 1 cm ilgio lapavaisis su dviem–trimis sėklomis. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu.
Trilapės blignos auga lapuočių, rečiau mišriuosiuose miškuose, trąšiame priesmėlio arba priemolio dirvožemyje. Svarbiausios šios rūšies augalų buveinės yra brandūs šlaitų ir griovų miškai, skroblynai, plačialapių ir mišrieji miškai, kuriuose miško paklotė būna gerai apšviesta tik pavasarį, o vėliau susidaro vidutinio stiprumo ūksmė. Augalas jautrus aukštaūgių azotamėgių augalų konkurencijai.

Populiacijos gausumas

Visą rūšies populiaciją šalyje sudaro ne daugiau kaip 1500 subrendusių individų. Gausiausios iš dabar žinomų subpopuliacijų yra Dubysos šlaituose (Raseinių r.) ir Kamšos miške (Kauno m.). Kamšos miško subpopuliacijos gausumas ir užimamas plotas per paskutiniuosius trisdešimt metų sumažėjo maždaug 50 proc.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę rūšies populiacijai kelia buveinių plotų mažėjimas ir jų kokybės blogėjimas dėl miškų eutrofikacijos, jų taršos, rūšiai nepalankaus ūkinio naudojimo ir invazinių rūšių skverbimosi. Tam tikrą žalą populiacijoms daro paklotę suknisantys šernai. Svarbiausia apsaugos priemonė – išsaugoti ir palaikyti palankią griovų ir šlaitų miškų, taip pat plačialapių ir mišriųjų miškų buveinių būklę, juose riboti visų rūšių kirtimus.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Vakarų, Centrinėje, Pietų ir vakarinėje Rytų Europos dalyje, šilto ir vidutiniškai šilto klimato juostuose. Būdinga plačialapių ir mišriųjų miškų buveinių rūšis.
Lietuvoje labai reta, nykstanti rūšis. Dabar rūšis žinoma trijose vietovėse, esančiose Žemaičių aukštumos pietinėje dalyje, Karšuvos žemumoje ir Užnemunės žemumos šiauriniame pakraštyje. XIX ir XX a. rūšis dar buvo rasta Raseinių ir Šalčininkų r., Vilniaus apyl., bet dabar tose vietovėse ji išnykusi.

Summary

Rare and declining, this species currently occurs in three isolated areas in west and central Lithuania. With a total population of about 1500 mature individuals, it grows in oak-hornbeam and broadleaved and mixed forests, forest slopes and screes and ravines. The main threat facing this species is habitat change due to eutrophication, improper management and invasion of alien species. The main measure for the protection of this species is the maintenance of favourable habitat conditions.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Jurkuvienė, 1999.