Nuotraukos autorius: Mindaugas Ryla Tribriaunė mezija
(lot. Meesia triquetra)
- Karalystė: Augalai (lot. Plantae)
- Tipas: Samanos (lot. Bryophyta)
- Klasė: Lapsamanės (lot. Bryopsida)
- Sąrašas: LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 1(E), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Grėsmingos būklės (EN)
Biologija ir ekologija
Žalioji samana. Stiebas status, 10–15 cm aukščio. Lapai kiaušiniškai lancetiški, smailia viršūne ir dantytais kraštais, ant stiebo išsidėstę trimis eilėmis. Dvinamės samanos. Sporogono kotelis iki 10 cm ilgio, sporinė pailgai kriaušiška, ilgu kakleliu.
Dažniausiai aptinkama kalkingose žemapelkėse kartu su tarpine vingursamane (Scorpidium cossonii) ir žvaigždine auksote (Campylium stellatum).
Populiacijos gausumas
Tinkamos augavietės yra negrįžtamai sunaikintos 40 proc. lig šiol žinotų radaviečių, dalyje išlikusių tribriaunės mezijos populiacijos yra sumažėjusios. Daugiausia radaviečių sunaikinta praėjusio amžiaus antrojoje pusėje sausinant žemapelkes žemės ūkio poreikiams arba rengiant pelkes durpių kasybai. Šiuo metu rūšis yra žinoma vienuolikoje radaviečių, didžioji jų dalis telkiasi Žemaitijoje. Daugumoje radaviečių tribriaunė mezija auga negausiai pavieniais individais ar nedideliais lopinėliais įsiterpusi tarp kitų samanų. Gausiau aptinkama kai kuriose Platelių apyl. pelkėse.
Grėsmės ir apsauga
Jautri vandens lygio svyravimams. Šiuo metu pelkės tiesiogiai nesausinamos, tačiau iškyla pavojus, kai hidrologinis režimas pasikeičia gretimose teritorijoje kasant tvenkinius. Pelkių vandens režimas pasikeičia atnaujinant melioracinius griovius. Rengiant teritorijų tvarkymo planus, jeigu numatytas vandens režimo pakėlimas žemapelkėse, būtina atsižvelgti į ten augančių retų samanų rūšių ekologinius poreikius, kad jos nebūtų patvindytos.
Paplitimas
Rūšis paplitusi šiaurės pusrutulio šalto klimato juostoje ir vėsaus klimato juostos šiaurinėje dalyje bei pietinių regionų kalnuose.
Lietuvoje dažniausiai aptinkama vakarinėje ir rytinėje dalyse. Pavienės radavietės žinomos Pietų Lietuvoje.
Summary
In recent times, this species is known to be found in 11 localities, mostly in western and eastern parts of Lithuania. In the second half of the 20th century, about 40 % of all known localities were destroyed due to drainage of mires.
Galerija
Informacijos šaltiniai
Minkevičius, 1931, 1955; Pipinys, 1961; Andriušaitytė, Jukonienė, 2000; Jukonienė, 2003a; Jukonienė, Uselienė, Uselis, 2013.