Totorinė maludė

IUCN įvertinimas

NT B2

Biologija ir ekologija

Aukštaūgė, daugiametė žolė. Stiebas pasiekia 1,50 m aukštį, apvalus, plikas, ties šakomis išsilankstęs. Lapai du ar tris kartus plunksniški, blizgantys, plačiai kiaušiniško kontūro. Jiems būdingos labai didelės, išsipūtusios makštys. Neryškiais žiedais žydi liepos–rugpjūčio mėn. Žiedynas – iki 10 cm skersmens, sudarytas iš 15–30 stipinų; skraistė iš vieno–dviejų lapelių arba jos nėra; skraistlapėlių gausu, jie linijiškai siūliški, dažnai susitelkę viename šone. Vaisius pailgai kiaušiniškas.
Pusiau šviesomėgis augalas, mėgstantis drėgnus, maisto medžiagų ir karbonatų turtingus dirvožemius. Aptinkamas paupių pakrūmėse ir pamiškėse, gali augti kalkingose atodangose.

Populiacijos gausumas

Totorinių maludžių radavietėse dažniausiai nėra gausu: auga pavieniui, prarečiui juostose palei paupių krūmynus arba nedidelėmis grupėmis. Žinių apie atskirų populiacijų dabartinę būklę nėra pakankamai, duomenų apie naujas radavietes taip pat nedaugėja.

Grėsmės ir apsauga

Buveinės, kuriose įsikuria totorinės maludės, natūraliai nėra stabilios, jose vykstantys sukcesiniai reiškiniai priklauso nuo daugelio gamtinių veiksnių. Plečiantis krūmynams, jiems vis labiau susiveriant, tinkamų buveinių plotai mažėja. Kita vertus, antropogeninė buveinių transformacija – paupių miškų ir krūmų kirtimai, upių vagų tiesinimas, infrastruktūros įrengimas taip pat mažina tinkamų augaviečių kiekį.

Paplitimas

Rūšies arealas apima Šiaurės, Centrinę ir Rytų Europą, Sibirą, Centrinę Aziją, Vakarų Kiniją, Mongoliją. Kalninė rūšis.
Lietuvoje totorinė maludė aptinkama rajonuose, kuriais prateka Airė, Ančia, Apaščia, Dubysa, Kražantė, Lapiškė, Lomena, Mūša, Nemunas (Jurbarko r.), Nemunėlis, Siesartis, Šušvė, Šventoji, Tetervė, Vilkija, Virinta, Virvytė. Daugiausia radaviečių žinoma Šušvės ir Šventosios upių sl. Nėra informacijos apie jos galimą paplitimą Pietų Lietuvoje.

Summary

This species occurs within areas of riverside bushes and forests along many rivers in the northern, central and western parts of the country. Most localities are concentrated alongside the Rivers Šušvė and Šventoji. Habitats of this species are naturally unstable - as shrubs grow and become more dense, suitable habitat areas decrease.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1976.