(lot. Frullania tamarisci)
Stuomeninės kerpsamanės. Stiebas prigludęs prie substrato, 3–10 cm ilgio ir iki 1,5 mm pločio. Lapai sudaryti iš dviejų skiaučių, kurių apatinė yra ąsotėlio formos. Pagal šios skiautės formą tįsioji frulanija skiriasi nuo dažnos į ją panašios dėmėtosios frulanijos (Frullania dilatata). Tįsiosios frulanijos ji yra siauresnė ir ilgesnė (ilgis beveik du kartus viršija plotį), o dėmėtosios frulanijos beveik tokio pat ilgio ir pločio. Dvinamės kerpsamanės. Dažnai aptinkamos tiek su lytinio dauginimosi organais, tiek su sporogonais.
Auga ant senų lapuočių medžių kamienų, ant uolų ir riedulių. Ūksmamėgė samana. Geriausiai auga drėgno mikroklimato sąlygomis, nepakanti uždžiūvimui.
Gausiausios populiacijos aptiktos Biržų girioje ir Karšuvos girioje. Kitos radavietės daugiausia žinomos Vakarų Lietuvoje. Pirmųjų tįsiųjų frulanijų rasta Biržų girioje ant uosių kamienų. Vėliau samanų dažniausiai buvo randama ant kitų lapuočių medžių (drebulių, juodalksnių, liepų). Gali būti, kad tai susiję su uosių džiūtimi. Tikėtina, kad apie dvidešimt metų trukusi uosių džiūtis turėjo neigiamą įtaką šios samanos paplitimui, apie pusė potencialių ir buvusių buveinių gali būti sunykusios.
Didžiausios grėsmės rūšiai yra miškų kirtimai, nepaliekant senų medžių kamienų, mikroklimato augavietėse sutrikdymas, augaviečių suskaidymas. Neigiamai tįsiosios frulanijos populiacijas veikia natūralūs gamtinia procesai, pavyzdžiui, ligos, sukeliančios lapuočių medžių žūtį.
Rūšis labiausiai paplitusi vidutinio klimato juostos plačialapių miškų zonoje – tiek kalnuose, tiek žemumose. Dažnesnė jūrinio klimato regionuose.
Lietuvoje dažniausiai aptinkama vakarinėje ir šiaurinėje dalyse.
This epiphytic liverwort species is known to be found in several localities in various parts of Lithuania. Occurring on the trunks of deciduous trees, the sites range from areas within strict nature reserves to localities under intensive forestry use.
Kuzas, 1977; Naujalis, Kalinauskaitė, Grinevičienė, 1995; Jukonienė, Uselienė, Uselis, 2013.