(lot. Strobilomyces strobilaceus)
Grybas vidutinio dydžio, kepurėlė – 5–15 cm skersmens, apaugusi stambiais pilkais, pilkai rudais ar net juodais žvynais. Išskirtinis kepurėlės ir koto žvynuotumas – skiriamasis grybo požymis. Kepurėlės pakraštys su dalinio apdangalo atplaišomis. Vamzdeliai pilkai balti, senų rusvi, pažeisti rausvėja. Vamzdelių poros pilkos, plačios, kampuotos, jaunų grybų aptrauktos pilka apnaša. Pažeistos ar paspaustos parausta, po to greit pajuosta. Kotas iš pradžių pilkas, vėliau juodai rudas, kartais juodas, kietas, su žiedu ar žiedo liekana, žemiau žiedo plaušingas, gauruotas, vienodo storumo, 8–15 cm aukščio, 1–3 cm pločio. Minkštimas pilkai baltas, perpjovus, paspaudus ar perlaužus rausvėja, vėliau pasidaro pilkas, pilkai juosvas. Niekuo neišsiskiriančio kvapo ir švelnaus skonio. Šilumamėgis. Auga pavieniui arba mažomis grupėmis, rugpjūčio–spalio mėn. Įprastai auga labai įvairaus tipo miškuose, tačiau dažniausiai brandžiuose plačialapių ir mišriuosiuose miškuose. Simbiotrofas, sudaro ektomikorizę su įvairiais plačialapiais medžiais, tokiais kaip bukas, ąžuolas, taip pat su kai kuriais spygliuočiais. Mėgsta maisto medžiagų turtingą kalkingą dirvožemį. Auga vidutinio drėgnumo ir derlingumo dirvožemiuose, bet nemėgsta labai rūgščių dirvožemių. Geriausiai auga miškuose su plona paklote.
Lietuvoje žinoma tik viena labai negausi populiacija. Joje beveik kasmet, bet labai netolygiai ir fragmentiškai išaugina vaisiakūnius.
Didžiausią grėsmę kelia kirtimai ir kitokie miškininkystės darbai, keičiantys augavietės savybes, taip pat gaisrai. Būklei pagerinti galima būtų ieškoti tinkamų augaviečių ir dirbtiniu būdu skleisti jose grybo sporas.
Rūšis paplitusi Europoje. Lietuvoje labai reta. Žinoma tik viena radavietė Platelių ežero saloje, Plungės r.
This species is very rare and known to be found in only one locality in the Plungė district. It forms a mycorrhizal with oaks, other hardwoods and occasionally with coniferous trees. It grows in mature deciduous and mixed woods on nutrient rich, calcareous soil. Forest cutting, destruction of habitat and fire are the main threats facing this population.
Urbonas, 1997.