Tikrasis juodbaravykis

IUCN įvertinimas

VU D1

Biologija ir ekologija

Grybas nedidelis, kepurėlė – 7–12 (15) cm skersmens, augimo pradžioje pusapvalė, išsigaubusi, vėliau iškila, paviršius matinis, aksominis, silpnai veltiniškas, alyviškai rudas, juosvos pelenų spalvos, nešvariai geltonai rudas. Augimo pradžioje vamzdeliai pilkai rusvi, vėliau nešvariai rusvi. Paspaudus įgauna juosvai rudą spalvą. Vamzdelių poros netaisyklingos formos, pilkšvos, žalsvai rudos, juodai rudos. Paspaudus paruduoja. Kotas kietas, cilindro formos, vagotas, plaušingas, tokios pat spalvos kaip ir kepurėlė, į apačią kiek šviesesnis, 4–5 cm aukščio, 1,5–3,5 cm pločio. Minkštimas pilkšvas, perpjovus, perlaužus, paspaudus parausta, po to tampa žalsvai melsvas ir galiausiai patamsėja. Nelabai malonaus kvapo ir skonio, kartokas. Šilumamėgis. Kalcifilas. Auga pavieniui ar nedidelėmis grupėmis spygliuočių, mišriuosiuose ir lapuočių miškuose. Mėgsta turtingesnius maisto medžiagų, ypač kalkingus dirvožemius, kartais auga ir smėlinguose. Vaisiakūniai pasirodo vasaros antrojoje pusėje ir rudenį. Simbiotrofas, sudaro ektomikorizę su įvairiais spygliuočiais, taip pat su kai kuriais plačialapiais lapuočiais. Lietuvoje dažniausiai auga po eglėmis, ąžuolais.
Dėl savo gana originalios išvaizdos grybas lengvai atpažįstamas.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje tikrojo juodbaravykio populiacija yra nedidelė ir labai netolygiai pasiskirsčiusi. Tinkamose augavietėse grybai dera negausiai, bet beveik reguliariai, nors ir netolygiai, kartas nuo karto pasitaiko metų, kai dera gausiau nei vidutiniais metais.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę kelia senų miškų kirtimai ir kitokie miškininkystės darbai, keičiantys augavietės struktūrą ir rūšių sudėtį, oro tarša, dėl kurios prastėja augaviečių kokybė.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje.
Lietuvoje reta. Žinomos 37 radavietės, beveik visos iš jų yra Plungės r.

Summary

This species is very rare and known to be found in 37 localities. It forms mycorrhiza with spruce and oak, as well as other hardwoods. It grows in mature coniferous, mixed and deciduous woods on nutrient rich, calcareous soil. Sometimes it can grow on sandy soils. The main threats are the cutting of old trees and other intensive forestry activities which change the structure and the species composition in the habitat, as well as reduction of habitat quality (acidification, eutrophication) due to air pollution.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Urbonas, 1997a.