Taurinė pudmė

IUCN įvertinimas

CR B1ab(iii)+2ab(iii); C2a(ii)

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 30–60 cm aukščio augalas, išauginantis trumpus šakniastiebius. Stiebas lapuotas tik apatinėje dalyje. Lapai linijiški, plokšti, bekočiai, daugiagysliai, 2–4 mm pločio, 5–23 cm ilgio. Viršutiniai stiebo lapai maži, pažiedžių pavidalo. Žiedai trumpakočiai, gelsvi ar žalsvi, kartais rausvo atspalvio, apyžiedis 3–3,5 mm ilgio. Žiedynas – viršūninė, ritinio, retai galvutės pavidalo, 2–6 cm ilgio kekė. Žydi birželio–liepos mėn. Žiedus apdulkina vabzdžiai. Augalas subrandina daugiau kaip 500 sėklų. Jos smulkios, menkai daigios. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu – pasidalijus kerui.
Taurinės pudmės Lietuvoje aptinkamos rūšių turtingose pamiškių pievose ir retuose beržynuose, kalkingame dirvožemyje. Istorinė augavietė buvo šarmingoje žemapelkėje.

Populiacijos gausumas

Vienintelėje dabar šalyje žinomoje vietovėje iš viso auga apie 200 subrendusių augalų. Žydintys ir jauni augalai populiacijoje sudaro maždaug po 40 proc., o subrendę, bet nežydintys sudaro apie 20 proc. visų individų. Visa populiacija sudaryta iš trijų grupių, užimančių po 20–30 m2, ir kelių mažų grupių, sudarytų iš mažiau kaip dešimt individų.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmė rūšies populiacijai kelia buveinės pokyčiai, atsirandantys dėl tankaus krūmų ardo. Stingant šviesos, taurinės pudmės menkai žydi, kerai išretėja ir nusilpsta, nevyksta populiacijos atsinaujinimas iš sėklų. Sėkloms dygti ir daigams įsitvirtinti reikia praardyto dirvožemio plotelių. Taurinės pudmės populiacijai išsaugoti rekomenduojama buveinėje nuolat reguliuoti sumedėjusių augalų, ypač krūmų, tankumą ir periodiškai šalinti jų atžalas. Buveinėje reikia kas dveji–treji metai nupjauti žolę, išdžiovinti, kad išbyrėtų augalų sėklos, sugrėbti ir išvežti. Rekomenduojama buveinėje rudenį (rugsėjo mėn.) ekstensyviai ganyti avis.

Paplitimas

Rūšis paplitusi beveik visoje Vakarų ir Centrinėje Europoje, o Rytų Europoje aptinkama tik vakariniuose regionuose. Per Latviją, Lietuvą, Baltarusiją ir Ukrainą eina rytinė rūšies arealo riba.
Lietuvoje labai reta rūšis, dabar aptinkama tik vienoje vietoje (Lazdijų r.). Anksčiau buvo rasta dviejose vietovėse rytinėje šalies dalyje (XIX a. pradžioje ir XX a. pirmojoje pusėje, Vilniaus krašte), bet dabar nerandama ir manoma, kad tose vietose rūšis išnykusi.

Summary

A very rare species, currently known to be found in a single locality in the southern part of Lithuania. Growing on lime-rich soil in sparse woodland and grasslands, the single Lithuanian population consists of ca. 200 mature individuals and the main threat facing the species is loss of suitable habitat due to the development of a dense shrub layer and overgrowth by shrubs and tall herbs.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Baranauskas ir kt., 2015; Mildažienė ir kt., 2016.