Taškuotasis melsvys

IUCN įvertinimas

EN B2ab(ii,v); C2a(i)

Biologija ir ekologija

Vidutinio dydžio drugys (išskleistais sparnais – 35–40 mm ilgio) su neryškiu lytiniu dimorfizmu. Patinėlių priekiniai sparnai su lenkta juodų dėmių eile, patelių su žymiai didesnėmis dėmėmis. Sparnų apačia šviesiai ruda su juodų dėmių eilėmis. Per metus išsivysto viena karta. Kiaušinėlius po vieną deda į mitybinių augalų čiobrelių (Thymus spp.), raudonėlių (Oryganum sp.) neišsiskleidusius žiedynus. Kelios patelės gali padėti kiaušinėlius į tą patį žiedyną. Išsiritę vikšrai ėda vienas kitą, kol galiausiai vienoje galvutėje lieka tik vienas vikšras. Pasiekę ketvirtą ūgį, vikšrai palieka mitybinį augalą ir nukritę ant žemės laukia, kol juos susiras Myrmica scabrinodis ar Myrmica sabuleti skruzdėlės. Vikšrai išskiria saldų skystį, kuris traukia skruzdes. Radusios vikšrą, skruzdės nešasi jį į skruzdėlyną, kur vikšrai minta skruzdžių kiaušinėliais ir lervomis. Viename skruzdėlyne gyvena iki penkių vikšrų. Žiemoja vikšrai. Pavasarį jie dar maitinasi ir, pasiekę 15 mm ilgį, virsta lėliukėmis. Drugiai skraido birželio–liepos mėn. Jų aptinkama sausose saulėtose smėlingose pamiškėse, miško aikštelėse, pakelėse. Prie žydinčių čiobrelių suskrenda drugiai, jie čia papildomai maitinasi.

Populiacijos gausumas

Dabartinėse radavietėse taškuotųjų melsvių aptinkama negausiai, sudaro uždaras populiacijas. Jose stebėta po kelis individus.

Grėsmės ir apsauga

Rūšies nykimo priežastys nėra aiškios, tačiau natūrali sauspievių sukcesija joms užaugant vešliais žoliniais augalais ir krūmais, miško aikštelių, šlaitų užsodinimas, gaisrai gali būti svarbūs. Taškuotojo melsvio populiacijų pokyčius gali lemti ir skruzdėlių įvairovės kitimas buveinėse (Myrmica skruzdėles keičia Formica skruzdėlės).
Galima numanyti, kad kseroterminės augalijos plotų išsaugojimas būtų svarbus rūšies gerai apsaugos būklei palaikyti.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Transpalearktikoje nuo Ispanijos Europoje, Azijoje iki Kinijos, Japonijos.
Lietuvoje taškuotasis melsvys dažniausiai aptinkamas pietinėje ir pietrytinėje dalyse.

Summary

During the second half of the 20th century, this species disappeared from many of its known localities in Lithuania. The reasons for its decline are unknown, but most probably include habitat change associated with taller herb layers, a change from Myrmica to Formica ants and afforestation. Typically the species is mainly distributed in the south-east part of the country.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Kazlauskas, 1984; Ivinskis, 2004; Ivinskis, Augustauskas, 2004.