Tarpinis rūtenis

IUCN įvertinimas

LC

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 10–15 cm aukščio, žolinis augalas, turintis 0,8–1,5 cm skersmens, pilnavidurį, rutulišką, šviesiai rudą stiebagumbį, iš kurio šaknelės išaugusios tik apatinėje dalyje. Stiebas status, nešakotas arba turi vieną šaką, išaugusią žvyniško lapo pažastyje. Lapai du, dukart trilapiai. Žiedai su pažiedėmis, violetiškai rausvi, apie 1,5 cm ilgio, susitelkę į stačią kekę, kurioje vienas–penki žiedai. Vainiklapiai keturi, laisvi, išoriniai plačiai atsilenkę. Pentinas bukas, beveik tiesus, truputį ilgesnis už vainiklapį. Vaisius – daugiasėklė dėžutė, atsidaranti dviem sąvaromis. Sėklos juodos, blizgančios, apie 2–2,5 mm dydžio, turi plėvinį sėklagūbrį.
Pavasarinis efemeroidas, pavasarį išaugantis iš stiebagumbio, kuriame buvo sukaupęs maisto medžiagas. Žydi balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, medžiams dar nesulapojus. Sėkloms subrendus, paprastai vasaros antrojoje pusėje, antžeminė augalo dalis nunyksta. Dauginasi sėklomis, kurias išnešioja skruzdės. Skruzdes privilioja balti, mėsingi sėklų priedėliai.
Įsikuria drėgnuose, nuo silpnai rūgščių iki silpnai šarminių, dažniausiai turtinguose azoto, dirvožemiuose. Unksminis. Tarpinių rūtenių aptinkama plačialapių ir mišriųjų miškų bendrijose, kurių medžių arduose vyrauja paprastieji uosiai, baltalksniai, paprastieji klevai, mažalapės liepos, paprastieji ąžuolai, taip pat krūmuose, pamiškėse, piliakalnių šlaituose ar papėdėse, apaugusiose ir neapaugusiose mišku. Tarpinių rūtenių dažniausiai randama miškinguose upių slėnių šlaituose, raguvose, kuriose arti paviršiaus yra karbonatų.

Populiacijos gausumas

Populiacijos įvairaus gausumo – nuo pavienių augalų iki įvairaus dydžio grupių. Dažnai auga kartu su kitomis rūtenių rūšimis. Didžiausia žinoma populiacija užima 0,5 ha plotą.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės yra ekologinių sąlygų pakeitimas dėl miškų kirtimo, augaviečių sunaikinimas miškų kirtimo metu išdraskant dirvožemį arba suariant po miškų kirtimo, paliekant neišvežtas šakų krūvas.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, išskyrus jos rytinę dalį, ir Pietvakarių Azijoje.
Lietuva yra rytiniame tarpinio rūtenio arealo pakraštyje. Lietuvoje jis paplitęs centrinėje, pietinėje, pietrytinėje ir rytinėje dalyse. Jis visai nerastas pietvakarinėje ir šiaurrytinėje dalyse, o šiaurinėje ir vakarinėje dalyse retas (aptiktas tik Žagarės apyl. ir Plungės r. Stirbaičių miške).

Summary

In Lithuania, the species occurs in central, southern, and south-eastern parts of the country. The populations vary in size from solitary individuals to groups of various sizes. Often it is found with other species of Corydalis. The largest population occupies 0.5 ha. Threats to the species include forest cutting, ploughing of clear cuts and leaving bunches of branches.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1961.