(lot. Sphagnum compactum)
Žemaūgiai; balkšvai žali, geltoni, oranžiniai, kartais turi violetinio atspalvio, bet niekada nebūna raudonos spalvos kiminai. Ūksmingose vietose gali būti ir žalios spalvos. Vienas iš skiriamųjų šios rūšies bruožų – itin tankūs kiminų kupsteliai, dėl ko kartais sunku įžiūrėti atskirus individus. Stiebas geltonas ar rausvai rudas, puokštelėse po keturias−penkias šakutes, kimino viršūnėse šakutės nukreiptos į viršų. Stiebo lapai tris−šešis kartus trumpesni nei šakučių lapai (1,8−3 mm). Auga atvirose, turinčiose mažai maisto medžiagų augavietėse: aukštapelkėse, užpelkėjusiuose miškuose. Dažnai įsikuria pažeistose, suardytose bendrijose arba būna vieni iš pirmųjų augalų įsikuriančių degavietėse. Lietuvoje aptikta mėlyniniuose eglynuose, liūnuose, aukštapelkėse.
Tankiojo kimino populiacijos negausios, didelių plotų neužima. 1909 m. Raseinių r. aptikta populiacija išnykusi, kitų populiacijų dabartinė būklė nežinoma.
Tai menkomis konkurencinėmis savybėmis pasižyminti rūšis, jos gausumui didelę įtaką turi tarprūšinė konkurencija. Taip pat grėsmę sukelia antropogeninė žmogaus veikla: pelkių ir kitų šlapžemių pertvarkymas, sausinimas. Nusausintos pelkės apauginėja medžiais ir krūmais, kurie sukuria nepalankias sąlygas tankiajam kiminui augti. Rengiant pelkių atkūrimo planus, svarbu atsižvelgti į kimino ekologines sąlygas.
Šiaurės pusrutulyje paplitusi rūšis, bet aptinkama ir pietiniame: Pietų Amerikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Okeanijos salose: Havajuose. Lietuvoje iš viso žinomos šešios taksono radavietės.
There are six localities for this species in Lithuania: Akmenė, Jurbarkas (two localities), Kaunas, Kretinga and Raseiniai districts (becoming extinct in the latter location). The populations are usually not abundant, but their status is unknown in many known localities.
Minkevičius, 1935, 1955; Jukonienė, 2003a.