Tamsioji šaškytė

IUCN įvertinimas

NT B2

Biologija ir ekologija

Vidutinio dydžio drugys, kurio išskleistų sparnų plotis siekia 36–42 mm. Kaip ir kitų šaškyčių, viršutinė sparnų pusė išmarginta juodomis ir oranžinėmis dėmelėmis. Išskirtinis požymis – vyrauja juodos dėmės, todėl skrendantis drugys atrodo ganėtinai tamsus, beveik juodas. Tamsioji šaškytė yra atvirų, drėgnų buveinių indikatorinė rūšis, aptinkama pelkėtose pievose, dažniausiai užželiančiose krūmais, pelkių pakraščiuose, drėgnų lapuočių miškų aikštelėse, proskynose, palei miško kelius ir griovius. Suaugę drugiai skraido nuo gegužės pabaigos iki liepos pradžios. Literatūros duomenimis, vikšrai maitinasi įvairiais žoliniais augalais: gysločiais, veronikomis, vaistiniais valerijonais, kūpoliais, paprastosiomis gyvatžolėmis. Kiaušinius deda grupėmis ant mitybinių augalų. Išsiritę vikšrai kurį laiką gyvena kartu, voratinkliniais siūlais apipindami mitybinių augalų lapus. Taip peržiemoję, pavasarį išsisklaido ir baigia vystymąsi. Lėliukėmis virsta ant mitybinių augalų netoli žemės paviršiaus.

Populiacijos gausumas

Tamsioji šaškytė pirmą kartą Lietuvoje buvo aptikta Švenčionių r., Sėtikės upelio sl. 1994 m. Nuo to laiko stebimas rūšies plitimas mūsų šalyje. Šiuo metu yra žinoma virš 300 radaviečių visoje Lietuvoje, išskyrus pietvakarinę dalį. Dėl tinkamų buveinių fragmentacijos būdingas susiskaidymas į nedideles susisiekiančias mikropopuliacijas. Tinkamose buveinėse drugių būna neretai, o kartais ir gausiai: nedidelėje teritorijoje galima stebėti ir kelias dešimtis suaugusių individų.

Grėsmės ir apsauga

Populiacijos gyvena drėgnose, atvirose buveinėse, todėl didžiausią grėsmę kelia atvirų buveinių savaiminis užžėlimas krūmais ar užsodinimas mišku, buveinių sausinimas, per intensyvus žemės ūkis. Saugant rūšies populiacijas, buveinėse būtinas ekstensyvus ganymas ar šienavimas, sumedėjusios augalijos šalinimas.

Paplitimas

(nuo šiaurės Ispanijos per pietų ir rytų Prancūziją, Italiją, Bulgariją, link Pietų Skandinavijos). Į rytus paplitimas siekia Pietų Sibirą, Šiaurės Rytų Kiniją, Korėją ir Japoniją. Aptinkama visoje Lietuvoje, išskyrus pietvakarinę jos dalį.

Summary

First recorded in Lithuania in 1994, False Heath Fritillary has since spread throughout Lithuania, except the south-western part. Populations of the species are local and fragmented. However, it can be quite numerous in suitable habitats.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Ivinskis, 1993, 2004; Kazlauskas, 1984.