(lot. Sclerophora coniophaea)
Tamsioji brylytė – žiauberiškoji kerpė, neturinti išorėje matomo gniužulo. Visada aptinkama su vaisiakūniais, kurie būna 0,5–1 mm aukščio, su lęšio ar pusrutulio formos 0,3–0,5 mm skersmens galvutėmis. Kotelis raudonai rudas, galvutės ochros spalvos, visas vaisiakūnis padengtas stora raudonai rudų dulkelių apnaša. Iš visų kitų brylyčių rūšių išsiskiria raudonai rudomis dulkelėmis padengtais vaisiakūniais. Tokios pat spalvos apnaša būna ir ant lieknosios žiovenės (Chaenotheca gracillima) vaisiakūnių, tačiau jie gerokai aukštesni, 1,5–3 mm aukščio, jų kotelis juodas ir bent dalis būna be apnašos, be to, auga tik ant minkštos pūvančios medienos.
Tamsioji brylytė Lietuvoje auga tik ant senų ąžuolų kamienų senuose miškuose ir medžiais apaugusiose pievose.
Lietuvoje tamsiosios brylytės populiacija negausi, kiekvienoje radavietėje aptikta tik po vieną ar du individus (substrato vienetus).
Pagrindinės grėsmės yra plynieji miškų kirtimai ir senų ąžuolų skaičiaus mažėjimas. Šiai rūšiai palankiausias miško tvarkymas yra arba atvejai, kai nevykdoma jokia ūkinė veikla, arba neintensyvūs miškų kirtimai, kai paliekami nudžiūvę ir seni medžiai.
Rūšis aptinkama Europos ir Azijos borealinėje ir temperatinėje juostose. Lygumose į pietus nuo Lietuvos yra arba labai reta, arba neaptinkama. Lietuvoje apydažnė, žinoma septyniolika radaviečių, kurių beveik visos yra Baltijos aukštumų regione, išskyrus dvi radavietes Raseinių ir vieną Tauragės r.
This species is rather rare in Lithuania, known from seventeen localities, each of which contains one to two individuals (substrate units). In Lithuania, the species grows only on the trunks of old oaks in old forests and wooded meadows. The lichen is threatened by clear cutting and traditional forest management where old trees are removed, and by a general decrease of the numbers of old oaks.
Motiejūnaitė, 2016; Motiejūnaitė et al., 2003.