Tamsialapis skiautalūpis

IUCN įvertinimas

NT B2

Biologija ir ekologija

Daugiametis, žolinis augalas gulsčiu, požeminiu šakniastiebiu. Palankiais metais iš vieno šakniastiebio gali išaugti keletas antžeminių stiebų, todėl augalai ilgainiui sudaro tankų kerą. Stiebas lapuotas, gerai apšviestose augavietėse violetinio atspalvio. Lapai plačiai kiaušiniški. Žydi liepos–rugpjūčio mėn. raudonai violetiniais žiedais, kurie sukrauti tankioje, vienašalėje kekėje. Apdulkina vabzdžiai. Augalai dažniausiai dauginasi sėklomis ir labai retai vegetatyviškai, dalijantis kerui. Sėkloms sudygti ir augalams vystytis būtina mikorizė, tačiau subrendusių augalų saitai su mikoriziniu grybu yra silpni.
Pusiau šviesomėgis augalas, ūksmėje augantis dažniausiai nežydi. Prierašus maisto medžiagų skurdiems, lengviems, tačiau karbonatų turintiems dirvožemiams, sausoms ir šiltoms augavietėms. Dažniausiai auga retuose pušynuose ar beržynuose arba visiškai atvirose, nesusivėrusiose buveinėse (pajūrio ar žemyninėse kopose, paupių nuobirynuose).

Populiacijos gausumas

Tamsialapiai skiautalūpiai daugiausia auga pavieniui ar negausiomis grupėmis. Gausių ir gyvybingų populiacijų aptinkama Merkio ir Ūlos sl. terasose, Kuršių nerijoje ir žemyninėje pajūrio dalyje. Kartais gausiau pasitaiko antrinėse buveinėse – ant pakelės pylimų, smėlėtų miško kvartalinių, kur pažeista žolių danga.

Grėsmės ir apsauga

Miškų buveinėse nyksta pernelyg susivėrus medynui ar mechaniškai sunaikinus augavietes. Populiacijoms atvirose buveinėse kyla grėsmė, kai smėlynai apsodinami spygliuočių plantacijomis arba, susilpnėjus erozijos procesams, sutankėja žolinė augalija. Pajūryje tamsialapio skiautalūpio populiacijos kenčia nuo intensyvios rekreacijos.

Paplitimas

Eurosibirinė rūšis, paplitusi beveik visoje Europoje, rytuose arealas siekia Vakarų Sibirą, Kaukazą, Mažosios Azijos pakrančių sritis. Lietuvoje gana dažna rytinėje ir pietinėje dalyse, kitur reta ar visai nepasitaiko. Vakarinėje Lietuvos dalyje randama pajūrio ir Nemuno sl. smėlynuose.

Summary

This species is quite common in eastern and southern parts of Lithuania and in the dunes of the Baltic Sea coast. In other areas, it is extremely rare or absent. Heliophilous, it grows best in fully open or areas only slightly shaded. It is most often found in open pine or birch forests, in open coastal and continental sand dunes and on sandy deposits of river terraces.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas, 2001; Gudžinskas, Ryla, 2006.