Svogūninė kartenė

IUCN įvertinimas

EN B2ab(ii,iii,iv,v)

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 30–60 cm aukščio, žolinis augalas su šakotu šakniastiebiu. Stiebas status, mažai šakotas. Lapai sudėtiniai. Apatiniai plunksniški, su viena–trimis poromis kiaušiniškų lapelių, stiebo lapai trilapiai, dantyti. Žiedai po šešis–dvylika susitelkę viršūninėmis kekėmis. Vainiklapiai šviesiai violetiniai. Žydi balandžio–birželio mėn. Lietuvoje sėklos subręsta labai retai. Dauginasi vegetatyviniu būdu – stiebo lapų pažastyse susidarančiais svogūnėlių pavidalo lengvai nukrintančiais pumpurais ir šakniastiebiais.
Svogūninės kartenės auga lapuočių, rečiau mišriuosiuose miškuose, trąšiame priesmėlio arba priemolio dirvožemyje. Svarbiausios šios rūšies augalų buveinės yra brandūs medynai, kuriuose miško paklotė būna gerai apšviesta tik pavasarį, o vėliau susidaro vidutinio stiprumo ūksmė.

Populiacijos gausumas

Dauguma dabar žinomų šios rūšies subpopuliacijų yra mažos, sudarytos iš kelių dešimčių subrendusių individų, tik keliose augalų yra šiek tiek gausiau – 200–300 subrendusių individų. Daugumai subpopuliacijų būdingos gana didelės žydinčių individų fliuktuacijos. Po kirtimų ar retinimų pažeistose buveinėse individų skaičius staiga padidėja, bet vėliau jų staigiai sumažėja ar net visiškai išnyksta.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę rūšies populiacijai kelia tinkamų buveinių plotų mažėjimas ir jų kokybės blogėjimas dėl brandžių medynų kirtimo ir buveinių eutrofikacijos. Kartais augalai nukenčia nuo šakniastiebius išknisančių šernų. Svarbiausia apsaugos priemonė – išsaugoti ir palaikyti palankią buveinių būklę, išsaugant brandžius medynus, kuriuose susidariusi atvirų aikštelių ir medžių lajų pusiausvyra.

Paplitimas

Rūšis paplitusi beveik visoje Vakarų, Centrinėje ir Rytų Europoje, išskyrus Pirėnų pusiasalį ir arktines sritis, Vakarų Sibire ir Pietvakarių Azijoje. Būdingas plačialapių ir mišriųjų miškų augalas.
Lietuvoje reta, nykstanti rūšis. Šalyje paplitusi labai netolygiai. Dauguma radaviečių telkiasi pietinėje šalies dalyje, Dzūkų aukštumoje ir Dainavos lygumoje bei pietinėje Žemaičių aukštumos dalyje. Aukštaičių aukštumoje, vakarinėje Žemaičių aukštumos dalyje, Neries žemupio plynaukštėje ir šiaurinėje Vidurio Lietuvos žemumos dalyje užregistruota tik pavienių radaviečių. Dalyje XX a. antrojoje pusėje registruotų augaviečių rūšis nebeaptinkama.

Summary

Rare and declining, this species has a fragmented distribution mostly in western, eastern and southern parts of Lithuania, with a further isolated locality in the northern part of the country. It grows in mature stands of broadleaved and mixed forests and the main threat facing the species relates to changes in habitat due to wood-cutting and eutrophication. The main measure for the protection of this species is the maintenance of favourable habitat conditions.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Grigaitė, Lapelė, 1993; Rašomavičius, 1994.