SRIS

Jurga Motiejūnaitė Nuotraukos autorius: Jurga Motiejūnaitė
Pildyti stebėjimo anketą

Šviesiagalvė brylytė

(lot. Sclerophora peronella)

  • Karalystė: Grybai (lot. Fungi)
  • Tipas: Aukšliagrybūnai (lot. Ascomycota)
  • Klasė: Kerpės (lot. Ascomycetes lichenisati)
  • Sąrašas: Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 1(E), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Kritiškai grėsmingos būklės (CR)

IUCN įvertinimas

CR B1ab(iii)+2ab(iii); D1


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Šviesiagalvė brylytė – žiauberiškoji kerpė, neturinti išorėje matomo gniužulo. Visada aptinkama su vaisiakūniais, kurie būna 0,5–0,8 mm aukščio, su pusrutulio formos, 0,2–0,5 mm skersmens galvutėmis. Kotelis pilkas, be apnašos. Galvutės rausvai gelsvos ar šviesios ochros spalvos, paprastai padengtos stora balta apnaša, kuri dažnai būna sutrūkinėjusi. Įtrūkimai primena teniso kamuoliuko reljefą. Iš visų panašius kotuotus vaisiakūnius turinčių žiauberiškųjų kerpių išsiskiria sutrūkinėjusia apnaša ir į miniatiūrinius teniso kamuoliukus panašiomis vaisiakūnių galvutėmis.
Šviesiagalvė brylytė auga ant senų lapuočių medžių kamienų senuose miškuose, senuose parkuose kaimo vietovėse ar apleistose sodybvietėse. Lietuvoje aptikta ant klevo ir uosio miške ir senoje sodybvietėje.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje šviesiagalvės brylytės populiacija itin negausi, abiejose radavietėse aptikta tik po vieną individą (substrato vienetą).

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės yra plynieji miškų kirtimai ir senų medžių skaičiaus mažėjimas bei aplinkos tarša, ypač padidėjęs azoto kiekis aplinkoje, be to, grėsmę gali kelti tebesitęsianti uosių džiūtis. Šiai rūšiai palankiausias miško tvarkymas yra arba atvejai, kai netaikoma jokia miškininkystės veikla, arba neintensyvūs miškų kirtimai, kai paliekami nudžiūvę ir seni medžiai.

Paplitimas

Rūšis aptinkama Europos borealinės juostos pietinėje dalyje ir temperatinėje juostoje.
Lietuvoje labai reta, žinomos dvi radavietės Varėnos ir Vilniaus r.

Summary

This species is very rare in Lithuania, known to be found in two localities, both containing a single individual (substrate unit). The species grows on the trunks of old deciduous trees and, in Lithuania, has been found in a fragment of old forest and on an abandoned farmstead. The lichen is threatened by clear cutting and traditional forest management where old trees are removed, also by nitrogen pollution and ash dieback.

Informacijos šaltiniai

Motiejūnaitė, 2016; Prigodina-Lukošienė et al., 2003.