Stepinė gauruotakojė bitė

IUCN įvertinimas

EN B1ab(ii,iii)+2ab(ii,iii)

Biologija ir ekologija

Už medunešę kiek stambesnė bitė. Patelė nesunkiai atpažįstama iš rusvų plaukelių raiščio pilvelio gale ir labai ilgais, tankiais, tamsiai rudais plaukeliais apžėlusių užpakalinių kojų, kuriomis į lizdą neša žiedadulkes. Gyvena pavieniui – kiekviena patelė žemėje išrausia atskirą urvelį Nuo pagrindinio urvelio į šonus iškasamos šoninės galerijos, vedančios į vieną ar kelias kiaušinio pavidalo kameras – narvelius palikuonims vystytis. Į kiekvieną narvelį sunešamas žiedadulkių kamuolėlis, ant kurio padedamas kiaušinis; po to įėjimas į narvelį, o vėliau ir įėjimas į lizdą užpilami žeme. Lervos vystosi, ėsdamos suneštas žiedadulkių atsargas; savo narveliuose jos lieka žiemoti. Suaugėliai išsirita kitų metų vasarą, aktyvūs jie būna liepos–rugpjūčio mėn.
Stenotopinė rūšis, populiacijų paplitimas fragmentiškas. Lietuvoje ši bitė gyvena stepinėse pievose, kuriose auga mitybiniai augalai – gelsvosios žvaigždūnės ir yra lizdams daryti tinkamų erozijos ardomų šlaitų ar kitokių smėlio ar žvyro grunto su reta augalija plotų.

Populiacijos gausumas

Pietų Lietuvoje tinkamose buveinėse nereta, bet populiacijos pasiskirsčiusios fragmentiškai. Nemuno sl. pievose, kuriose auga žvaigždūnės, stebėta iki penkiolikos individų 500 m transektoje.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė grėsmė yra tinkamų buveinių pokyčiai ir jų kokybę bloginantys veiksniai: intensyvėjanti žemdirbystė, stepinių pievų apleidimas, neganymas ir nešienavimas bei jų sąlygojami buveinių sukcesiniai pokyčiai, apaugimas krūmais ir medžiais; taip pat buveinių apželdinimas, erozijos prevencija šlaituose.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europos stepių ir miškastepių zonoje ir Artimuosiuose Rytuose nuo Ispanijos vakaruose iki Volgos baseino ir Irano rytuose bei Pietų Švedijos ir Lietuvos šiaurėje. Per Lietuvą eina šiaurinė arealo riba.
Lietuvoje tinkamose buveinėse aptinkama Druskininkų sav., Alytaus ir Varėnos r., aptikta ir Molėtų r.

Summary

In Lithuania, the sub-populations of Dasypoda argentata are at the northern distribution limit of the species. It has been recorded mostly in southern Alytus, Druskininkai and Varena municipalities, though it has been found once also in Moletai district in north-eastern Lithuania. This species inhabits semi-natural dry grasslands with Scabiosa ochroleuca. The main threat is loss of suitable habitats due to intensification of agriculture, erosion prevention measures and afforestation or natural succession due to abandonment and lack of extensive grazing or mowing.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Monsevičius, 1995.