Stačioji vaisgina

IUCN įvertinimas

NT B1+2

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 10–30 cm aukščio augalas stačiu, plaukuotu stiebu. Skroteliniai lapai gerokai didesni už stiebinius, lygiais arba stambiai dantytais kraštais. Žiedynas piramidiškas, keturbriaunis, sudarytas iš menturių. Žiedai nedideli, 10–13 mm ilgio, bekočiai. Vaisius – rutuliškas riešutėlis. Ant vaisiaus esantis prielipas privilioja skruzdėles, kurios išplatina sėklas.
Stačioji vaisgina įsikuria šviesiuose miškuose, dažniausiai pušynuose, jų pakraščiuose, ten kur nėra gausios kitų žolinių augalų dangos.

Populiacijos gausumas

Rūšies subpopuliacijos negausios ir netolygiai paplitusios. Dažniausiai randama pavienių stačiosios vaisginos individų, kurie auga pasklidę nedideliame plote, todėl sunku įvertinti bendrą populiacijos būklę šalyje.

Grėsmės ir apsauga

Stačioji vaisgina dažniausiai įsikuria ekotoninio pobūdžio buveinėse, todėl rūšies populiacijos gali nykti dėl buveinių sukcesijos. Augavietėse sutankėjus medyno ardui ir susidarius ūksminėms sąlygoms, augalai dažniausiai nežydi. Taip pat grėsmę kelia ir invazinės rūšys – gausialapis lubinas, šluotinis sausakrūmis, kurios labai dažnai aptinkamos tokiose pat buveinėse, kuriose auga ir stačioji vaisgina.

Paplitimas

Rūšis paplitusi beveik visoje Europoje, nuo Pietų Skandinavijos iki Viduržemio jūros regiono, rytuose paplitusi iki Kaukazo. Pietų Europoje stačioji vaisgina aptinkama tik kalnuose. Lietuvoje rūšis riboto paplitimo, aptinkama rytinėje ir pietrytinėje šalies dalyse – gausiausiai auga Aukštaičių aukštumoje ir Pietryčių lygumoje. Pavienių subpopuliacijų seniau buvo aptinkama pietinėje šalies dalyje.

Summary

Most populations of this species are distributed in and along the edges of pine forests in eastern and south-eastern parts of the country. Habitat loss and habitat succession are the main threats facing the sub-populations of this species, as well as the negative impact of some invasive species.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1976.