Sodinė starta

IUCN įvertinimas

EN A4ac; D1

Biologija ir ekologija

Sodinė starta kiek mažesnė už naminį žvirblį. Nuo geltonosios startos skiriasi pilka galva, geltona gerkle ir rusvu pilvu. Mozaikinio agrarinio kraštovaizdžio rūšis. Perėjimui renkasi sausas, neintensyvios žemdirbystės zonas. Optimalios buveinės – nedideli vasarojaus, ankštinių kultūrų, bulvių laukai, besikaitaliojantys su nedidelėms pievomis ir ganyklomis. Būdingas jų elementas turėtų būti pakelių alėjos, pamiškės, pavieniai medžių guotai, elektros perdavimo linijos. Parskrenda balandžio pabaigoje. Peri pakrikomis penkių–septynių porų grupėmis arba pavienėmis poromis. Iki 50 proc. patinų nesudaro porų ir klajoja intensyviai giedodami iki liepos vidurio. Lizdą įrengia ant žemės gegužės pirmojoje pusėje. Dėtį (keturis–šešis kiaušinius) peri vienuolika–keturiolika dienų. Jaunikliai lizdą palieka po dvylikos dienų dar nesugebėdami skraidyti ir dar kurį laiką yra tėvų maitinami, daugiausia vabzdžiais. Suaugę paukščiai taip pat minta įvairių vystymosi stadijų vabzdžiais; rudenį ir anksti pavasarį daugiausia augalų sėklomis. Migracija prasideda rugpjūčio mėn.

Populiacijos gausumas

Šalyje sodinės startos populiacija sumažėjo nuo 200–800 porų 2007 m. iki 60–100 porų 2012 m., tačiau kelios peravietės Vilniaus ir Trakų r. šiuo metu sunyko. Gausiausiai aptinkama Vakarų Lietuvoje – Pagėgių sav., Šilutės ir Klaipėdos r.

Grėsmės ir apsauga

Veisimosi buveinės prarandamos stambinant laukus ir mažinant žemės ūkio kultūrų įvairovę. Naudojant herbicidus ir pesticidus, mažėja maisto gausa ir įvairovė, ypač bestuburių gyvūnų veisimosi sezono metu. Veisimosi vietose reikėtų plėtoti ekologinę žemdirbystę, išlaikant kuo įvairesnį kraštovaizdį.

Paplitimas

Rūšies veisimosi arealo didžioji dalis yra Vakarų Palearktikoje, žemyninio klimato juostoje. Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Rytų Sibiro. Šiaurėje arealas siekia Baltąją jūrą, Jenisiejaus aukštupį, pietuose tęsiasi iki Altajaus, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrančių. Aptinkama visoje Lietuvoje, tačiau populiacija labai fragmentiška.

Summary

Inhabiting dry agrolandscapes with a mosaic of small fields containing cereals, potatoes and legumes, interspersed with meadows and pastures, this species breeds in single pairs or loose groups of 3–7 pairs. A near essential characteristic of the habitat required for the species to breed in groups is the presence of long lines of trees. In Lithuania, up to 50% of males remain unpaired and the population declined from 200–800 pairs in 2007 to 60–100 pairs in 2012, this being a result of agricultural intensification.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Logminas, 1991; Raudonikis ir kt., 2016.