Šneiderio kirmvabalis

IUCN įvertinimas

NT

Biologija ir ekologija

Suaugusių vabalų kūnas – 10–14 mm ilgio, siauras, pailgas, tamsiai rudos arba juodos spalvos, plikas, blizgantis, galva ir priešnugarėlė tankiai nusėta duobutėmis, antsparniai su lėkštomis vagutėmis ir smulkiais taškeliais tarp jų. Prieškrūtinis neplatesnis už antsparnius, jo šonai išsigaubę. Antenos trumpos, paskutiniai trys nareliai žymiai platesni už kitus, sudaro pailgą buoželę. Vabalo buveinės – pusamžiai ir brandūs, mišrieji ir spygliuočių medynai. Lervos vystosi po nudžiūvusių medžių, dažniausiai pušų, žieve. Mitybos spektras platus: nuo grobuoniškumo ir nekrofagijos iki saproksilofagijos ir micetofagijos. Vidutinio klimato juostoje lervos vystosi dvejus–trejus metus. Suaugėliai iš lėliukių išsirita vasaros pabaigoje ir paprastai lieka lindėti po žieve iki pavasario. Suaugėliai aktyvūs tamsiuoju paros metu, skraido, dieną dažniausiai aptinkami po atšokusia medžių žieve.

Populiacijos gausumas

Tikslinių tyrimų metu nustatyta, kad Šneiderio kirmvabalis gyvena visuose stambiuose Lietuvos spygliuočių miškų masyvuose.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė populiacijos mažėjimo grėsmė yra fragmentiškas tinkamų buveinių pasiskirstymas, intensyvi miškininkystė: sanitariniai ir plynieji miškų kirtimai, džiūstančių medžių stygius. Buveinėms išsaugoti būtina apriboti minėtus miško kirtimus.

Paplitimas

Eurosibirinė rūšis. Europoje arealas apima jos šiaurrytinę dalį, vakarinė jo riba driekiasi per Vokietiją, pietuose – Čekiją, Slovakiją, Rumuniją, Ukrainą, pietines europinės Rusijos dalies sritis; Sibire rūšis paplitusi nuo Pietų Uralo iki Tolimųjų Rytų, Korėjos pusiasalio, Japonijos. Centrinėje Europoje yra reta, dažniausiai aptinkama kalnuotose regionuose. Lietuvoje ši rūšis negausiai aptinkama daugelyje šalies rajonų.

Summary

This species is locally distributed throughout Lithuania. Found in the biggest forest of the country, its larvae develop for up to three years under the bark of dead trees, mainly Pinus sylvestris. The main reasons for its observed decline are loss of suitable habitats due to intensive forest management and clear-cuts.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Karalius, Blažytė-Čereškienė, 2009; Blažytė-Čereškienė, Karalius 2010, 2012.