Smulkiažiedė svila

IUCN įvertinimas

CR C2a(i)b

Biologija ir ekologija

Daugiametė, iki 30 cm aukščio užauganti žolė, turi šakniagumbius. Lapai paprasti, ištisiniai, lygiakraščiai su stiebą apimančiomis makštimis. Žiedai susitelkę į tankų cilindrinį žiedyną, kuriame gali būti iki 70 žiedų. Paprastai augalai pradeda žydėti birželio viduryje arba liepos pradžioje, žiedams būdinga balta su violetiniais taškeliais lūpa. Vaisius – dėžutė, kurioje subręsta labai daug ypač smulkių sėklų. Dauginimasis vyksta sėklomis, joms sudygti reikalinga mikorizė su Rhizoctonia genties grybais. Augalai vystosi labai ilgai – nuo sėklos sudygimo iki pirmojo žydėjimo gali praeiti dešimt–penkiolika metų.
Augalas prieraišus gerai apšviestoms ir įšildomoms atviroms buveinėms. Dažniausiai įsikuria žemažolėse sausose pievose, ganyklose, pamiškėse karbonatų turtingame dirvožemyje. Nors gali augti ir neutralios ar rūgščios reakcijos dirvožemiuose.

Populiacijos gausumas

Populiacijos negausios, subrendusių individų skaičius nepastovus, stebimos didelės fliuktuacijos. Didžiausią ir stabiliausią populiaciją Varėnos r. sudaro keliasdešimt subrendusių individų (2000 m. jų buvo 180, 2005 m. – 50), kitose vietose randama tik pavienių individų, Pasvalio r. pastaraisiais metais apskritai buvo stebėtas tik vienas žydintis augalas.

Grėsmės ir apsauga

Didelę žalą rūšies gausumui padarė natūralių pievų kultūrinimas, šlaitų apaugimas krūmais ir apsodinimas medžiais. Taip pat tradicinės žemės ūkio veiklos kaita į intensyvų ir chemizuotą žemės ūkį. Augalai yra ypač jautrūs herbicidams ir trąšoms. Buveinėse su smulkiažiede svila geriausiai ekstensyviai ganyti, ganymą reikėtų pradėti rugpjūčio mėn., kai augalai subrandina sėklas. Likusią žolę nušienauti rugpjūčio pabaigoje.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje ir vakarinėje Sibiro dalyje. Šiaurinė arealo dalis siekia Daniją, pietinę Švedijos dalį, Sankt Peterburgo regioną, pietinė dalis apima šiaurinę Ispanijos ir Graikijos dalis, Italiją ir Kaukazą. Pietinėje arealo dalyje populiacijos įsikuria kalnuose iki 2400 m virš jūros lygio.
Lietuvoje žinoma dvylika rūšies radaviečių, keturios iš jų Akmenės, Pasvalio, Trakų ir Varėnos r. stebimos iki šiol.

Summary

With just 12 known populations, this is one of the rarest species in the Orchidaceae family in Lithuania. Of these, only a single locality in the Varėna district consists of a viable and abundant population. All other populations are in critical condition, for example only a single generative individual has been observed in a population in the Pasvalys district and it is possible that the majority of populations are in fact extinct.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas, Ryla, 2006.