(lot. Montanelia panniformis)
Individams būdingas 3–5 cm skersmens, juodai rudas, tamsiai rudas lapinis gniužulas, kurį sudaro smulkūs, (0,3–) 0,5–1 (–1,5) mm pločio, tarpusavyje suaugę, pailgi, tamsūs lakšteliai. Viršutinė gniužulo pusė rausvai rusva, kartais su balkšvomis apnašomis lakštelių galuose. Centrinėje gniužulo dalyje gausu pailgų, smulkių paprastų ar šakotų lakštelių. Apatinė gniužulo dalis juoda. Prie substrato tvirtinasi pavienėmis tamsiomis rizinomis. Tamsiai rudi 2–3 mm skersmens vaisiakūnių – apotecių – retai pasitaiko. Augaviete, ekologija ir biologija į smulkialakštį juodkežį panašiausios yra juodkežio (Melanelia) genties rūšys, kurios neturi smulkių siaurų lakštelių gniužulo viduryje.
Pagal ekologinius rodiklius – šviesomėgė rūšis, dažna riedulių viršūninėse (apikalinėse) vietose, atvirose ir gerai apliejamose vietose. Tinkamos augavietės – atvirose vietose esantys silikatiniai rieduliai ir statiniai.
Populiacija labai negausi, kerpių gniužulai labai menki, vos pastebimi tarp kitų rūšių lapiškųjų kerpių. Šiuo metu žinomi tik du silikatiniai feldšpatinio granito rieduliai su šiomis kerpėmis, kurių gniužulai ant riedulių užima 5–6 cm2 plotą. Gniužulų dydžiai populiacijoje varijuoja nuo 2,5 iki 4,5 cm.
Didžiausios grėsmės – akmenų užpavėsinimas riedulynui apaugant krūmais ir medžiais, riedulių valymas ir apaugimas samanomis. Pastaruoju metu buveinėje atliekami gamtotvarkos darbai, kurie sumažina grėsmių lygį.
Cirkumpoliarinė rūšis, paplitusi Europos, Šiaurės Amerikos, Azijos borealinėje juostoje, reta temperatinės juostos lygumose.
Lietuvoje žinoma viena radavietė šiaurvakarinėje šalies dalyje (Skuodo r.).
A critically endangered species, with just two populations known on siliceous boulders in the north-western part of the country. The population is not abundant and the thallus of the lichens are very small. The lichen populations on the boulders occupy an area of 5–6 cm2. The main threat is the overgrowing of the boulder meadow by shrubs.
Thell, Moberg, 2011.