(lot. Polyommatus dorylas)
Atstumas tarp išskleistų sparnų kraštų – 34–37 mm, sparno ilgis – 15–18 mm. Ryškus lytinis dimorfizmas. Patinų sparnų viršus žydras, priekinių sparnų išorinis kraštas su siaura juoda juostele, blakstienėlės baltos. Patelių sparnų viršus juodai rudas, apatinio sparno pakraštyje su plytų raudonumo dėmių eile. Abiejų lyčių sparnų apačia panaši – su baltu sparnų pakraščiu ir stambiomis juodomis dėmėmis su baltu apvadu. Kiaušinėlius po vieną deda ant mitybinių augalų – perluočių. Vikšrai gelsvai žali su neryškiu raštu, sudarytu iš gelsvų linijų. Žiemoja paskutinio ūgio vikšrai. Pavasarį vikšrai dar maitinasi, pasiekę 15 mm ilgį, paklotėje, ant žemės ar tarp mitybinių augalų ūglių virsta lėliukėmis. Drugiai skraido birželio–liepos mėn. Jų aptinkama sausose saulėtose smėlingose nesusivėrusiose pievose pušynų pamiškėse, miško aikštelėse, pakelėse, apleistuose žvyro karjeruose.
Lietuvoje populiacija negausi, visur aptinkama tik pavienių individų. Mažėjimo tendencija stebima ne tik Lietuvoje, bet ir visoje europinėje arealo dalyje.
Rūšis priklausoma nuo buveinių kaitos. Aikštelių, šlaitų užsodinimas, natūralus užaugimas, buveinių eutrofikacija, gaisrai turi įtakos jų gausumui. Įsikuria šalia naujai nutiestų kelių, apleistuose žvyro karjeruose. Taigi, kraštovaizdžio transformacijos gali sukurti tinkamas sąlygas smiltyniniam melsviui išlikti.
Smiltyninis melsvys aptinkamas Europoje, šiaurinė arealo dalis eina per Švediją, Lietuvą, europinės Rusijos centrinę dalį, paplitęs Mažojoje Azijoje. Rūšis Lietuvoje dažniausiai aptinkama pietinėje ir pietrytinėje šalies dalyse, izoliuotose radavietėse.
Inhabits dry meadow habitats in pine forests, close to roads and in old pit gravels. Known only from several localities in south-east Lithuania, it is threatened by isolation, natural succession and forest management activities.
Kazlauskas, 1984; Ivinskis, 2004; Ivinskis, Augustauskas, 2004.