Smiltyninis laibenis

IUCN įvertinimas

EN B2ab(ii,iii,iv); C2a(i)

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 10–25 cm aukščio, gausiai šakotas augalas su apatinėje dalyje sumedėjusiu stiebu. Lapai atvirkščiai kiaušiniški, kaip ir visos augalo dalys, apaugę prigludusiais žvaigždiškais plaukeliais. Žiedai susitelkę ūglių viršūnėse gana tankiomis, 3–10 cm ilgio kekėmis. Vainiklapiai šviesiai arba sodriai geltoni. Žydi gegužės–birželio, kartais pakartotinai rugpjūčio–rugsėjo mėn. Vaisius – beveik apskrita, 3–4 mm skersmens ankštarėlė. Dauginasi sėklomis.
Smiltyniniai laibeniai auga karbonatinių smėlynų pievose, stačiuose, silpnos erozijos veikiamuose šlaituose, pilkųjų kopų buveinėse, sausuose, gerai apšviestuose sausų miškų pakraščiuose, retai nesusivėrusiose žemyninėse smiltpievėse. Šviesomėgė, silpnai konkurencinga rūšis, kuriai daugintis būtini atviro dirvožemio ploteliai.

Populiacijos gausumas

Visą rūšies populiaciją šalyje sudaro mažiau kaip 2000 subrendusių individų, o atskirose vietovėse aptinkama nuo kelių dešimčių iki 300 individų. Gausiausios iš dabar žinomų subpopuliacijų yra prie Vilkijos (Kauno r.) ir Kapiniškių k. (Varėnos r.). Dabartinė subpopuliacijų būklė Druskininkų ir Palangos apyl. nežinoma. Augalai paprastai užima nedidelį, 100–200 m2, retai didesnį plotą.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę rūšies populiacijai kelia buveinių plotų mažėjimas ir jų kokybės blogėjimas dėl savaiminio apaugimo medžiais ar tikslingo jų įveisimo smėlynuose, invazinių rūšių (labiausiai raukšlėtalapių erškėčių) skverbimosi į buveines. Svarbiausia apsaugos priemonė – išsaugoti ir palaikyti mažus karbonatinių smėlynų buveinių plotus, kuriuose auga šios rūšies augalai. Svarbu kontroliuoti ir naikinti invazinius augalus.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Centrinėje ir Rytų Europoje, Vakarų ir Pietvakarių Azijoje vėsaus, vidutiniškai šilto ir šilto klimato juostose.
Lietuvoje reta, labai netolygiai paplitusi, nykstanti rūšis. Smiltyninio laibenio populiaciją šalyje sudaro keturios izoliuotos augaviečių grupės, esančios Pajūrio žemumos šiaurvakarinėje dalyje, Vilkijos kalvagūbrio pietiniame pakraštyje, Aukštaičių aukštumos pietinėje dalyje ir Dainavos lygumoje.

Summary

Rare and declining, this species occurs in four quite small isolated areas in western, central, eastern and southern parts of Lithuania. It grows in sandy calcareous grasslands, on grey dunes, along dry forest edges and on steep eroded slopes. The total population consists of less than 2000 mature individuals. The main threat facing the species is the loss of suitable habitats due to succession, afforestation and the invasion of alien species. The main measure for the protection of this species is the conservation of its highly fragmented habitats.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Stankevičiūtė, 2000.