Smiltyninis ausūnis

IUCN įvertinimas

CR B1b(iii,iv)c(iii)

Biologija ir ekologija

Vaisiakūniai (apoteciai) – 2–6 cm dydžio, rudi, trapūs, augimo pradžioje rutuliški ir uždari, vėliau viršūnėje atsiveria, tampa taurės ar piltuvo formos, kraštai atsilenkia į išorę ir sutrūkinėja į skiautes. Išorinis paviršius paprastai būna aplipęs smėlio smiltelėmis.
Vaisiakūniai vienmečiai, formuojasi vasarą ir rudenį, auga pavieniui ir nedidelėmis grupėmis, iš dalies panirę į pajūrio ir Kuršių marių krantų ir kopų smėlį, paprastai pajūrinės smiltlendrės, pajūrinio eraičino ir smiltyninės rugiaveidės augalų bendrijose. Smiltyninis ausūnis aptinkamas vietose, kuriose žolynas nėra tankus bei neauga kerpės, samanos ir krūmai. Dirvožemio saprotrofas, druskamėgis. Vaisiakūniai nevalgomi.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje žinoma septyniolika radaviečių, šie grybai dera nereguliariai ir negausiai, dažniausiai po kelis vaisiakūnius vienoje vietoje. Smiltyninis ausūnis auga pajūrio apsauginio kopagūbrio ruože nuo Nidos iki Juodkrantės, didžiojo kopagrūbrio pilkosiose kopose ir Smiltynėje. Pastebėta, kad kai kurios anksčiau nustatytos šio grybo augavietės yra sunaikintos per audras (nuplauti kopų šlaitai), jose smiltyninis ausūnis pakartotinai neaptiktas.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė smiltyninio ausūnio išlikimui kylanti grėsmė yra buveinių nykimas ir jų kokybės blogėjimas. Smiltyniniam ausūniui kenkia kopų kaita dėl natūralių procesų (audrų, apžėlimo kerpėmis ir kita susiveriančia augalija) ir mindžiojimo bei dirbtinis kopų apželdinimas. Pagrindinės apsaugos priemonės – saugoti kopas su pustomu smėliu ir pajūrinių smiltlendrių sąžalynais ir nesodinti krūmų ar medžių šio grybo augavietėse.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje bei Afrikoje, smėlio kopose ir pajūrio smėlynuose, visur reta.
Lietuvoje pirmą kartą nustatyta 1988 m., paplitusi Kuršių nerijoje, Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrančių smėlynuose ir kopose, labai reta.

Summary

A critically endangered and very rare species in Lithuania, known to be found in 17 localities. Occurring on the sand of dunes on the Curonian Spit, the main threats are the loss of habitats and the deterioration of quality of habitats due to storms, human trampling, overgrowing by vegetation and lichens and the planting of vegetation on the dunes.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Kutorga, 2000; Urbonas, 2007.