Smiltyninė hesperija

IUCN įvertinimas

EN B1ab(ii,iii)+2ab(ii,iii)

Biologija ir ekologija

Drugiai nedideli, išskleistų sparnų plotis siekia apie 25 mm. Sparnai tamsiai juodi su kvadratinėmis baltomis dėmelėmis. Smiltyninės hesperijos gyvena atvirose buveinėse, dažniausiai sauspievėse (pušynų aikštelėse, palei upes, pietinės ekspozicijos šlaituose, palei geležinkelius, atviruose smėlynuose, kitose saulės gerai įšildomose buveinėse). Drugiai skraido nuo gegužės vidurio iki birželio pabaigos. Būdingas greitas skrydis, todėl yra sunkiai pastebimi. Kiaušinėlius deda pavieniui apatinėje mitybinių augalų dalyje. Vikšrai minta smiltyninėmis sidabražolėmis, rasakilomis. Vikšrai žiemoja pasiekę priešpaskutinį ūgį. Balandžio mėn. virsta lėliukėmis.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje užregistruota apie dvidešimt smiltyninės hesperijos radaviečių, bet per pastarąjį dešimtmetį registruota tik viena nauja šios rūšies radavietė. Populiacijos gana fragmentiškos ir negausios, tinkamose buveinėse dažniausiai aptinkama tik pavienių individų. Stebėtas populiacijų mažėjimas palei Šventosios upę Ukmergės r. dėl atvirų buveinių savaiminio užaugimo ar užsodinimo medžiais.

Grėsmės ir apsauga

Smiltyninės hesperijos populiacijos nyksta dėl izoliacijos ir fragmentacijos, natūralios buveinių kaitos pasikeitus ūkininkavimo tradicijoms: ekstensyviam žemės ūkiui nebenaudojamos sauspievės apauga krūmais ir medžiais ir transformuojasi į miškų naudmenas, atviros buveinės yra užsodinamos medžiais. Norint apsaugoti šios rūšies populiacijas, būtinos gamtotvarkos priemonės: sumedėjusios augalijos šalinimas, ekstensyvus ganymas. Rekomenduotinas degradavusių sauspievių buveinių atkūrimas.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Pietų ir Centrinėje Europoje, Azijoje, Pietų ir Vidurio Sibire, Mongolijoje, Užbaikalėje.
Lietuvoje aptinkama vietomis, nestebėta šiaurinėje ir vakarinėje dalyse.

Summary

Occurring in very dry meadows, this species is very locally distributed in Lithuania and is not known from western or northern parts of the country. Populations are fragmented and not abundant and are rapidly decreasing mostly due to the changes in agricultural traditions leading to natural succession of habitats (mainly afforestation of meadows).

Galerija

Informacijos šaltiniai

Kazlauskas, 1984; Ivinskis, 2004; Ivinskis, Augustauskas, 2004.