Smiltyninė druskė

IUCN įvertinimas

EN B1b(ii,iii,iv)c(iv)+2b(ii,iii,iv)c(iv)

Biologija ir ekologija

Vienmetis, 10–40 cm aukščio, negausiai plaukuotas augalas. Stiebas stačias, paprastai šakotas, su lanku kylančiomis šakomis. Apatiniai lapai bekočiai, linijiški, sultingi, viršūnėje baigiasi gelsvu ar rausvu dygliu. Viršutiniai lapai trumpi, plačiu pamatu, kartais žvyniški. Žiedai dvilyčiai, po vieną–tris lapų pažastyse. Žiedai neišvaizdūs, žalsvi. Žydi liepos–rugpjūčio mėn. Vaisiai subręsta rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis, kurias platina vėjas ir vanduo.
Smiltyninės druskės auga drėgname smėlyje, dažniausiai užuomazginių pustomų kopų buveinėse, Baltijos jūros paplūdimio zonoje. Kitose buveinėse – baltosiose kopose, dumblingose marių pakrantėse – pasitaiko retai ir tik pavienių individų. Paprastai augalai užima iki 10 m pločio paplūdimio pakraščio juostą prieš apsauginį kopagūbrį ir apatinėje jo šlaito dalyje. Šviesomėgis ir druskamėgis augalas.

Populiacijos gausumas

Rūšies subpopuliacijos negausios, labai fragmentiškos, užima nedidelius plotus, o augalai auga atokiai vienas nuo kito. Kiek gausesnių ir tankesnių individų grupių aptinkama poilsiautojų nelankomose pajūrio vietose, pavyzdžiui, Kuršių nerijoje, Baltijos jūros pakrantėje ties Naglių gamtiniu rezervatu. Būdinga didelė individų fliuktuacija, kurią lemia tiek biologinės savybės, tiek ir aplinkos veiksniai.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę rūšies populiacijai kelia buveinių plotų mažėjimas dėl jūros krantų erozijos. Intensyvios rekreacijos zonose augalams daug žalos padaro (mechaniškai pažeidžia) poilsiautojai. Dalį anksčiau buvusių tinkamų buveinių užėmė invaziniai augalai (muilinės gubojos, raukšlėtalapiai erškėčiai, siaurasparniai drugialaišiai). Būtina saugoti rūšiai palankiausias buveines, jose riboti rekreaciją, kontroliuoti ir naikinti invazinius augalus.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Vakarų, Vidurio, Šiaurės ir Šiaurės Rytų Europoje, Atlanto vandenyno, Viduržemio jūros vakarinės dalies, Šiaurės ir Baltijos jūrų pakrantėse.
Lietuvoje gana reta, nykstanti rūšis. Visa dabar žinoma rūšies populiacija telkiasi Baltijos jūros pakrantėje ir Kuršių marių pakrantėse (labai nedidelė populiacijos dalis). XX a. pirmojoje pusėje smiltyninių druskių buvo aptinkama Nemuno pakrančių smėlynuose ties Kaunu, bet dabar tose vietovėse rūšis išnykusi.

Summary

This rare and declining species occurs only along the coasts of the Baltic Sea, where it grows in embryonic shifting dunes, occasionally in white dune habitats. The population of this species is small and highly fragmented. The main threat facing the species is a loss of suitable habitat due to erosion of the sea-coasts, intense recreation and the impact of alien plant species. The main measures for the protection of this species are a reduction of recreation intensity and control and eradication of invasive species.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Stankevičiūtė, 2000.