Smilčiasprindis

IUCN įvertinimas

VU D2

Biologija ir ekologija

Nedideli pilkai rusvi drugiai, priekinių sparnų viršutinėje pusėje yra plati rusva skersinė juosta. Atstumas tarp išskleistų sparnų kraštų – 16–22 mm. Lytinis dimorfizmas neryškus. Gyvena atvirose gerai saulės šildomose smėlėtose vietovėse su žema augalija: sausose pievose, pajūrio kopose, palvėse, sausuose šlaituose. Išsivysto dvi drugių kartos per metus. Pirmosios kartos drugiai skraido nuo gegužės pradžios iki liepos pradžios, antrosios – nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio vidurio. Drugiai aktyvūs vakare ir naktį, skrenda į šviesą. Dieną slepiasi tarp augalų, lengvai pasibaido. Patelės kiaušinėlius deda ant lipikų, čiobrelių, krunių. Vikšrų apačia gelsvai žalsva, nugara ruda. Aptinkami birželio, vėliau rugpjūčio–rugsėjo mėn. Suaugę vikšrai įsirausia į žemę, kur virsta lėliukėmis. Žiemoja lėliukės.

Populiacijos gausumas

Savo buveinėse smilčiasprindžio populiacija nereta, per naktį į šviesą atskrenda kelios dešimtys drugių.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė grėsmė kyla dėl drugio buveinių savaiminio užaugimo ar užsodinimo medžiais, nenaudojamų pievų suarimo, pesticidų naudojimo. Pajūryje buveinės gali būti pažeidžiamos didelių poilsiautojų srautų. Rūšies apsaugai drugio buveinėse būtina šalinti medžius ir krūmus, ekstensyviai ganyti ar šienauti.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, Kaukaze, Pietų Sibire, Šiaurės Mongolijoje, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.
Lietuvoje rūšis aptinkama pajūryje ir panemunės pievose nuo Bitėnų (Pagėgių sav.) iki Šilinės (Jurbarko r.).

Summary

This species is found in sand dunes along the Baltic Sea coast and in dry grasslands in the Nemunas river valley. Populations are decreasing mostly due to the rapid destruction and natural plant succession occurring in open habitats. Care should be taken to preserve dry grasslands, to avoid afforestation and to prevent shrub overgrowth. Extensive mowing and grazing of habitats is needed.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Kazlauskas, 1984.