SRIS

Smėlinė auslinda
Pildyti stebėjimo anketą

Smėlinė auslinda

(lot. Labidura riparia)

  • Karalystė: Gyvūnai (lot. Animalia)
  • Tipas: Vabzdžiai (lot. Insecta)
  • Klasė: Auslindos (lot. Dermaptera)
  • Sąrašas: Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 4(I)

IUCN įvertinimas

NT B1a+2a


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Kūnas susiplojęs, pailgas, jo ilgis – 16–30 mm. Kūnas gelsvai rusvos spalvos su tamsesne nugarine juosta. Priekiniai sparnai pavirtę trumpais antsparniais, o užpakaliniai – plėviniai, susilankstę po antsparniais. Pilvelis iš dešimties narelių. Patinų pilvelio žnyplės gana tiesios. Patinai nuo patelių skiriasi žnyplių dydžiu – patelių jos daug mažesnės.
Plėšrūs vabzdžiai, maitinasi už save smulkesniais gyvais ir negyvais bestuburiais, jų kiaušiniais, kita negyva organika, būdingas ir kanibalizmas. Smėlinės auslindos aktyvios sutemose ir naktį, dieną tūno pačių išsikastose urveliuose, po priedanga. Smėlinė auslinda – nepilnos metamorfozės vabzdys. Patelės urveliuose sudeda 60–70 kiaušinėlių, patelė prižiūri savo dėtį ir prižiūri bei maitina išsiritusias lervas iki pirmo jų nerimosi. Žiemoja lervos ir suaugėliai. Per metus gali būti dvi–trys generacijos.
Gyvena atvirose, gerai įšylančiose lengvo, smėlio grunto buveinėse. Kuršių nerijos subpopuliacija pasklidusi plačiai po visą neriją, vabzdžių aptinkama tiek pajūrio, tiek pamario smėlio kopose, kitur Lietuvoje aptinkama karjeruose, karinių poligonų smėlynuose.

Populiacijos gausumas

Didžiausia Lietuvos populiacijos dalis yra Kuršių nerijoje, kopose vietomis aptinkama labai gausiai – iki 80 individų 5 m2.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės – buveinių savaiminis užaugimas ar karjerų apsodinimas, buveinių ištrypimas. Taikant buveinės būklės gerinimo priemones, radavietėse būtina išlaikyti neužžėlusius atvirus plotus.

Paplitimas

Smėlinė auslinda yra kosmopolitinė rūšis, dažnesnė šilto klimato šalyse. Europoje paplitusi visame žemyne, į šiaurę iki Skandinavijos, Estijos, šiaurinės europinės Rusijos dalies. Neaptinkama Kipre, Moldovoje, Belgijoje, Andoroje. Lietuva yra šiauriniame arealo pakraštyje.
Riboto paplitimo, specifinius buveinių poreikius turinti rūšis. Kuršių nerijoje gyvena pagrindinė Lietuvos populiacijos dalis, nedidelių subpopuliacijų aptikta pietinėje ir centrinėje Lietuvos dalyse.

Summary

A locally distributed thermophylic species, preferring specific sandy open habitats. The biggest part of Lithuanian population occurs on the Curonian Spit.

Informacijos šaltiniai

Ivinskis, Ferenca, Pacevičius, 1996; Šablevičius, 2000; Ivinskis, Ferenca, Rimšaitė, 2004.